dmitrijus peskovas

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Penktadienį Kremlius griežtai kritikavo naujus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pakartojo, kad neatmetama galimybė pasiųsti karius į Ukrainą.

Pasak dviejų neįvardytų JAV kariuomenės pareigūnų, kalbėjusių su „Associated Press“, JAV iš Ukrainos mūšio laukų patraukia savo pagrindinius tankus „Abrams“ po to, kai paaiškėjo, kad šios platformos nesugeba susidoroti su Rusijos bepiločių lėktuvų keliama grėsme. Penki iš 31 amerikietiško tanko „Abrams“, išsiųsto į Ukrainą nuo 2023 m. sausio, jau buvo prarasti dėl Rusijos veiksmų.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos taikos palaikymo pajėgos pradėjo pasitraukti iš Kalnų Karabacho po to, kai Azerbaidžanas pernai atkovojo šią ginčijamą teritoriją iš armėnų separatistų, trečiadienį pranešė Kremlius.

Kremlius pirmadienį paragino deeskaluoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, Iranui praėjusį savaitgalį surengus beprecedentę ataką prieš Izraelį. „Mes itin susirūpinę dėl įtampos eskalavimo regione ir raginame visas regiono šalis laikytis santūriai. Tolesnė eskalacija neatitinka niekieno interesų“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Prieš 20 metų vykusi Rusijos miesto Beslano apgultis paliko juodą dėmę Rusijos istorijoje. Čečėnų separatistai rugsėjo 1-osios šventę pavertė kraujo klanu, kuriame žuvo apie 400 žmonių, daugiau nei pusė iš jų – vaikai. Viskas prasidėjo nuo šventės, o baigėsi pasipylusiais kaltinimais Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Besibaigiant 2004 m. rugsėjo 1-osios šventei Beslane, Rusijos pietuose esančiame miestelyje, kilo sumaištis.

Šokas po kovo 22 d. teroristinio išpuolio Maskvos „Crocus City Hall“ koncertų salėje pamažu atslūgsta, tačiau nepatogūs klausimai, keliami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, išlieka. Panašu, kad Vladimiras Putinas bet kokius perspėjimus palaikė provokacija, o saugumo tarnybų dėmesys išlieka išskaidytas. Rusijos sostinė ir visa šalis vis dar gedi dėl įvykusios tragedijos.