nato

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad, prireikus, NATO gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą, skelbia „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 08:45 | Scholzas įspėjo Putiną nė negalvoti apie Baltijos šalis: „Ginsime kiekvieną NATO kvadratinį centimetrą“ Kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė Rytų Vokietijos ekonomikos forume, šiandien Vokietija atlieka pagrindinį vaidmenį NATO veikloje Baltijos regione prie sienos su Rusija.

Pernai Lietuvoje stebėta itin agresyvi Rusijos ir Baltarusijos retorika NATO atžvilgiu, tačiau intensyviausias informacinis spaudimas fiksuotas Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje metu, skelbiama 2023 m. Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, iš viso praėjusiais metais fiksuota per 3,5 tūkst. unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų.

Sakartvelas išliks NATO partneris nepaisant skandalingo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“. „Svarbu, kad mes bendradarbiautume su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Sakartvelas. Bet naujasis „užsienio agentų“ įstatymas veda Sakartvelą neteisinga kryptimi, todėl sąjungininkai iš NATO ir daugelis kitų šalių išreiškė savo susirūpinimą.

Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors pritaria, kad karinė pagalba Kyjivui būtų tęsiama. „Palaikome pagalbos Ukrainai tęsimą ir Ukrainos pajėgumus atgrasyti (Rusiją), bet nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po neformalaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.

NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“ „Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje. „Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

NATO penktadienį baigia keturis mėnesius trukusias didžiausias per pastaruosius dešimtmečius savo karines pratybas. Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Europoje būstinės duomenimis, pratybose „Steadfast Defender“ dalyvavo daugiau kaip 90 000 karių, taip pat per 50 karo laivų ir 1 100 kovinių transporto priemonių. Daugiau kaip 80 lėktuvų atlikta šimtai skrydžių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO. Tikisi aptarti dar šiandien Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.

Seimas ketvirtadienį nusprendė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotą įstatymą, kuriame buvo patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai norintiems dalyvauti NATO pirkimuose.