Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų).
Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.
Tačiau rekordinis uždarbis kai kuriems bankams nė motais. Mažesniuose Lietuvos miestuose duris vienas po kito užveria bankų skyriai. Negana to, vis labiau branginamos paslaugos.
Tad gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tenka sukti galvą, o ką daryti prireikus bankų specialisto pagalbos, kuomet bus norima aptarti svarbius finansinius klausimus.
Močiutė ar diedukas turės mokytis skaitmeninio raštingumo?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai dar balandžio mėnesį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose.
Tąkart komiteto posėdyje dalyvavęs Seimo narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad bankų siūloma viena pagrindinių alternatyvų viską atlikti nuotoliniu būdu vargu, ar yra tinkama.
„Įsivaizduokite, 88 metų moteris, kalbėti apie skaitmeninį, finansinį raštingumą tikriausiai yra beviltiška. Tai reiškia, kad mūsų Lietuvos rajonuose tikrai yra nemažai tokių gyventojų, kuriems tos paslaugos reikalingos.
Komercinių bankų pelningumas Lietuvoje augo sparčiausiai, palyginti su visomis kitomis ES šalių esančiais komerciniai bankais – 2,2 karto augo praeitais metais už tris ketvirčius. <...> Tai reiškia, kad rezervai tam tikri yra“, – tikino politikas.
Seimo narys Liudas Jonaitis antrino A. Butkevičiui ir teigė, kad šiuo metu bankai nepagalvoja apie vyresnius gyventojus, o regionuose paslaugų beveik nebelieka.
„Mes nepagalvojame apie tuos žmones, kurie yra dar aktyvūs, 70–75 metų ir vyresni. Kad jie naudojasi ne tik banku, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos paslaugomis, kur mes jau vėl tolstame toliau. Ir mes iš tikrųjų daug kalbame, daromės tik Lietuva ir Vilnius. Didmiesčiai, žiedinės savivaldybės, o regionai baigia nuo visų paslaugų atitolti.
<...> Norisi, kad ne viskas būtų verčiama vien į pinigus. Jei čia pelno mažiau, tai mes čia ir uždarykime“, – dėmesį atkreipė jis.
Tačiau, panašu, kad bent jau kol kas bankų atstovai yra linkę pratinti vyresnio amžiaus gyventojus prie naujos realybės – bankų skyrių ir ateityje gali būti vis mažiau.
Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė anksčiau teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje. Dar vienas skyrius duris neseniai užvėrė ir Prienuose.
Tačiau D. Taučkėlaitė tikina, kad daugelį paslaugų banko klientai gali gauti nuotoliu, pavyzdžiui, naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis.
Pašnekovės teigimu, tokiomis priemonėmis kasmet vis aktyviau naudojasi įvairaus amžiaus žmonės, o dėl kasdienių paslaugų vis rečiau užsukama į banko padalinius.
„Banko padaliniuose klientus dažniausiai konsultuojame taupymo, investavimo, kaupimo pensijai klausimais. Tačiau net ir šiais klausimais klientai gali gauti konsultacijas nuotoliniu būdu. Visiems klientams patariame turėti nuotolinio identifikavimo priemones.
Jas turintys klientai iš esmės visus su banku susijusius klausimus gali tvarkyti skaitmeniniu būdu (naudodami Interneto banką ar mobiliąją programėlę). Mažiau skaitmenizuoti klientai, turintys nuotolinio identifikavimo priemones, banko paslaugas ir konsultacijas gali gauti paskambinę į banką“, – kalbėjo D. Taučkėlaitė.
Banko konsultacijų centro konsultantai, pasak jos, telefonu suteikia informaciją, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis internetu, ar gali patarti, kaip įsidiegti ir pasinaudoti išmaniosios programėlės galimybėmis. Sudėtingesniais klausimais ar klientui pageidaujant galimos konsultacijos ir per vaizdo skambučius.
„Daugelyje miestų, kuriuose nėra mūsų padalinių, ir toliau visą parą veikia „Swedbank“ savitarnos erdvės. Jose klientai gali atlikti grynųjų pinigų operacijas, naudotis interneto banko terminalu ir savitarnos erdvėje esančiu nemokamu telefonu susisiekti su konsultantu“,– kalbėjo ji.
D. Taučkėlaitė taip pat sako, kad „Swedbank“ šiuo metu turi 43 klientų aptarnavimo skyrius ir yra vienas didžiausių bankų Lietuvoje pagal padalinių skaičių. O nevisą darbo savaitę Lietuvoje dirba Šalčininkuose esantis banko padalinys.
Banko atstovė kalba, kad kredito įstaigos padaliniuose gyvai teikiamomis paslaugomis kasmet esą pasinaudoja vis mažiau žmonių, o reikšmingą įtaką gyventojams, pasak jos, padarė pandemijos laikotarpis, mat dauguma klientų pradėjo pirmenybę teikti nuotolinėms paslaugoms.
„Pavyzdžiui, iš visų padaliniuose apsilankančių klientų daugiau kaip 80 proc. naudojosi elektroniniais banko paslaugų kanalais. Kasmet vertiname klientų elgesio pokyčius, srautus padaliniuose ir atsižvelgdami į juos priimame sprendimus tiek dėl nuotolinių paslaugų plėtros, tiek dėl padalinių veiklos. Nepriklausomai nuo padalinių tinklo pokyčių, visur be išimties ketiname išlaikyti esamas savitarnos erdves ir bankomatus.
Visais atvejais, kai planuojami padalinių veiklos pokyčiai, klientai apie tai informuojami iš anksto. Suprasdami, kad banko padalinių veiklos pokyčiai regionuose yra jautri tema, planuodami juos tariamės su vietos bendruomenėmis ir ieškome abiem pusėms priimtinų sprendimų“, – kalbėjo ji.
Tuo metu „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvoje iš vos veikia 9 klientų aptarnavimo skyriai didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
„Juose klientus aptarnaujame mišriuoju būdu – tiek iš anksto užsiregistravusius, tiek gyvos eilės principu. Šiuo metu visi banko klientų aptarnavimo skyriai dirba visą darbo dieną, vienas skyrius Vilniuje paslaugas teikia ir šeštadieniais, Šiauliuose – visas savaitės dienas.
Matome, kad banko skyrių tinklas yra optimalaus dydžio ir jo pokyčiai nėra numatyti“, – paaiškino E. Jurevičius.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė patikino, kad visi banko skyriai dirba įprastu režimu – visą darbo dieną. Tačiau užsimenama, kad daugelis paslaugų atliekamos nuotoliniu būdu.
„Klientus konsultuojame atsižvelgdami į jų poreikius, o ne į vietą, kurioje klientai gyvena. Esame įgyvendinę skaitmeninio dokumentų pasirašymo projektą, todėl visus reikiamus dokumentus klientai gali pasirašyti skaitmeniniu būdu ir mūsų teikiamos nuotolinės konsultacijos leidžia pasiekti klientą jo buvimo vietoje, nekviečiant jo fiziškai apsilankyti skyriaus patalpose.
Daug dėmesio skiriame klientų edukacijai savarankiškai naudotis banko paslaugomis, nuotolinėmis konsultacijomis ir skaitmeniniais kanalais“, – teigė ji.
Šiaulių banko Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad klientai yra aptarnaujami 54 skyriuose – iš viso 36 Lietuvos miestuose. Pasak jos, visi šie skyriai dirba įprastu darbo laiku.
„Ir toliau sieksime išlaikyti daugiausiai skyrių Lietuvoje, kad būtume arčiau kliento. Kaip tik juos atnaujiname, kad klientams būtų patogiau. Be to, Šiaulių banko strategijoje numatėme kurti geriausią klientų patirtį, o tai reiškia – bendrauti su klientu taip, kaip jam patogiausia.
Tai aktualu ne tik senjorams, tačiau ir jauniems žmonėms, kurie, pavyzdžiui, norim priimti ilgalaikius taupymo, investavimo, kreditavimo sprendimus. Pastebime, kad tokiu atveju gyventojai nori sprendimą priimti pasitarę su specialistais. Visuose skyriuose konsultacijas teikiame ne tik apie kasdienes paslaugas, bet, pavyzdžiui, ir taupymą pensijų fonduose“, – kalbėjo banko atstovė.
„Urbo“ (buvusio „Medicinos banko“) Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, šiuo metu veikia beveik 30 klientų aptarnavimo padalinių.
„Todėl gyventojai reikiamas paslaugas gali gauti tiek virtualiai, tiek atvykę į banko padalinį. Taip pat svarbu paminėti, kad kasdienių paslaugų ir operacijų gavimui banke nebūtina išankstinė registracija“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas tikina, kad šiuo metu banko padalinių tinklo optimizavimas nėra numatytas, tačiau neatmetama, kad ateityje laukia tam tikro kredito įstaigos pertvarka, įskaitant ir naujų padalinių atidarymą.
„Atsižvelgiant į klientų srautą, paslaugų poreikį ir kitas socialines bei ekonomines aplinkybes, bankas nuolat peržiūri savo padalinių tinklą. Banko padalinių tinklas dirba įprastu grafiku, pokytis galima dėl šventinių dienų ar planuotų remonto bei atsinaujinimo darbų“, – kalbėjo J. Ivaška.
Bankų specialistai atvažiuotų į rajonus?
Apie skaitmenizacijos procesą kalbančios kredito įstaigos žada, kad gyventojai banko specialistus esą galėtų kviestis atvykti ir į rajonus. Tiesa, tai nereikštų, kad banko specialistas iškart sėstų į automobilį ir vyktų konsultuoti kiekvieną atskirai.
„Prireikus „Swedbank“ darbuotojai yra pasirengę atvykti į rajono savivaldybę ar didžiąsias įmones, jei būtų organizuojamas susitikimas su gyventojais ar darbuotojais. Tokių vizitų metu pristatytume banko paslaugas, atsakytume į kylančius klausimus.
Tokias galimybes paprastai aptariame su vietos savivaldos ar didesnių įmonių vadovais. Jei yra poreikis, stengiamės prie jo prisitaikyti ir vizitus planuojame atsižvelgdami į numatomus klientų srautus. Dėl tokių vizitų savivaldos ar įmonių atstovų prašome kreiptis į „Swedbank“ padalinių vadovus arba susisiekti su banku telefonu“, – kalbėjo D. Taučkėlaitė.
E. Jurevičius antrina, kad tokia galimybė galėtų būti svarstoma.
„Galimybę suderintam laikotarpiui į rajonus ar seniūnijas atvykti banko specialistui tikrai svarstytume, tokiu atveju kreiptis reikės bendraisiais kanalais.
Tačiau jau dabar stengiamės rasti ir pasiūlyti kiekvienam klientui patogiausią jam ar jai iškilusių problemų sprendimų būdą. Svarbu pažymėti, kad ir dabar daugiau nei 90 proc. banko klientų kylančius klausimus sprendžia nuotoliniais būdais – telefonu, el. paštu, pranešimais interneto banke arba banko susirašinėjimo programoje“, – paaiškino jis.
Tuo metu „Urbo“ banko atstovas tikina, kad teikti konsultacijas mobiliu būdu nėra svarstoma.
„Turime platų padalinių tinklą, kuris dengia beveik visą Lietuvos teritoriją ir padalinių tinklo optimizavimas artimiausiu metu nėra numatytas, vykti aptarnauti klientus į nutolusius rajonus ir centrus neplanuojame. Esame bankas, kuris teikia grynųjų pinigų operacijas, todėl atlikti paslaugų teikimą ne Banko patalpose negalėtume atlikti ir dėl saugumo reikalavimų“, – komentavo J. Ivaška.
Šiaulių banko atstovė dr. Dalia Kolmatsui komentavo, kad kredito įstaigos specialistai taip pat gali atvykti į sutartus susitikimus rajonuose ar seniūnijose.
„Tokia galimybė yra suteikiama ne tik didelėms grupėms, bet ir individualiems klientams. Norint pasinaudoti šia paslauga, gyventojai gali kreiptis į artimiausią banko skyrių arba susisiekti su mumis telefonu.
Taip pat mūsų specialistai, esant poreikiui, vyksta į įmones bei organizacijas, kur darbuotojams gali pristatyti paslaugas ir edukacines programas“, – sakė ji.
Naudoja specialų autobusiuką
SEB banko atstovė E. Dovbyšienė primena, kad jau antrus metus – nuo 2022 m. lapkričio – naudotis kasdienės bankininkystės paslaugomis galima ir specialiame banko autobusiuke.
„Tai mobilus banko skyrius, kuris nuolat lankosi mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, kuriuose nėra banko skyriaus, o jų gyventojai ir ten veikiančios įmonės gali gyvai naudotis kasdienės bankininkystės paslaugomis patogioje vietoje ir patogiu būdu.
Užsukti į mobilų banko skyrių galima be išankstinės registracijos. Autobusiuko maršrutas skelbiamas banko interneto svetainėje. Taip pat informacija apie planuojamus apsilankymus skelbiama per vietos savivaldybes ar seniūnijas. Mobilus banko skyrius gali vykti klientų aptarnauti ir į įmones regionuose, jei daugiau tam tikros bendrovės darbuotojų turi finansinių klausimų, dėl kurių reikia gyvos konsultacijos“, – paaiškino kredito įstaigos atstovė.
Banko skaičiavimais, per beveik pusantrų metų šiame mobiliame banko skyriuje buvo aptarnauta arti 10 tūkst. klientų.
„Teikdami paslaugas tokiame mobiliame banko skyriuje, daug dėmesio skiriame klientų edukacijai: mokome, kaip savarankiškai naudotis banko paslaugomis, nuotolinėmis konsultacijomis ir skaitmeniniais kanalais, atsakome ir sprendžiame kitus klientams kilusius klausimus, dėl kurių jiems reikia gyvai pasitarti su banku.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau komentavo, kad situacija keičiasi jau ne vienerius metus, ir taip pat įvardija pagrindinę bankų skyrių uždarymo priežastį rajonuose.
„Mes tą finansinių paslaugų pobūdžio besikeičiančią tendenciją jau stebime porą dešimtmečių. Ir pagrindinis tas veiksnys yra ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai, t.y. stipriai krinta naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas.
<...> Pernai 62 proc. gyventojų atsakė, kad nė karto nesilankė per metus banko skyriuje. Lygiai tokias pačias tendencijas matome, žiūrėdami į tai, kaip gyventojai naudojasi bankinėmis paslaugomis internetu, el. bankininkyste. Tai per 5 metus skaičius paaugo nuo 70 iki 90 proc. gyventojų. Skyrių taip pat atitinkamai mažėja, kadangi krinta jų lankomumas. Tai yra pagrindinė priežastis“, – paaiškino E. Čipkutė.
Neseniai bankai sumokėjo antrą Seimo patvirtintą solidarumo mokesčio įnašą – 100 milijonų eurų.
Šiemet bankai turėtų sumokėti dar 250 mln. eurų. Pinigai keliaus karinio mobilumo infrastruktūrai įrengti.
Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2022-aisiais.
