Sovietai labai mėgo įvairias provokacijas.Kad pasiekti jiems iškeltą tikslą,galėdavo net šauti ir į savo karius ir po to įrodinėti kad jie atsakė į apšaudymą.Mane stebina kai kurių žmonių atmintis. O kaip buvo su Džordžija.Pietų Osetijoje buvo rusų taikdariai, kurie galėjo ir išprovakuoti karo veiksmus su Džodžija.Aš sekiau tuos įvykius per įvairiausias pasaulio priemones,rusai jau prieš aštuntą rugpiūčio manevravo šiaurės Kaukaze ir dar iš tarnybos sovietų armijoje, kad kada daliniai yra išvesti iš dislokacijos vietos labai paprasta pasiūsti juos reikalinga kryptim. o paskiau visiems skelbė kad juos vargšus užpuolė.o prie provokacjų galima priskirti ir Kryžkalnio paminklo, Bražuolės tilto sprogdinimą.Provokatorių Lietuvoje buvo ir yra.
Liudininkus - ŠIMTUS (!) per Sausio 13-osios skerdynes sužeistų žmonių - kaip tik ciniškiausiai šmeižiate bei ignoruojate tokie kaip jūs bei draugas Paleckis. Galima pamanyti, kad žmonės neatsimena, kas ir kaip juos sužeidė ir suluošino. Šlykštu jūsų net klausytis.
Geriau klausk taip: ką turėjome tada ko nebegalime turėti dabar?
Ir pamatysi, kad praradimų yra kur kas daugiau, negu laimėjimų.
Ar to buvo siekta?
Todėl žmonės ir yra nepatenkinti.
O štai visokie čyvai bando mums čia įpiršti mintį, kad Lietuvoje - gyvenimas gražus.
Tai tas pat kaip, kad senovėje aiškindavo, kad Žemė yra čemodano formos. :)
Šokiruojanti smarvė „šokiruojančiuose“ parodymuose