Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
O tau neatrodo kad vaikai taip nesneka,ypac prievartauti ?Ir asilui aisku kad primokyta vargse,bijo ir tu ir kitu,juk po tiek metu jau seniai pimpalus pamirst turejo o cia kasdien i galva kala!
Kaip sekėsi tiems būsimiems ar jau esamiems teisės studendams pereiti KGB filtrus sovietmečiu? – galėtų papasakoti jie patys. Gal buvo visaip…
Tai kokia gi LAT pirmininko G.Kryževičiaus karjera? (iš Vikipedijos)
1980 m. iki 1985 m. studijavo teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
1985 m. liepos mėn. iki 1988 m. lapkričio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sekretoriato skyriaus viršininkas – pirmininko padėjėjas,
1988 m. gruodžio mėn. iki 1989 m. gruodžio mėn. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos vyriausiasis juriskonsultas,
1989 m. – 1995 m. vasario mėn. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas,
1995 m. vasario 9 d. iki 1999 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas,
1999 m. – 2001 m. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, 2001 m. – 2007 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas,
2001 m. – 2006 m. spalio 5 d. LVAT pirmininko pavaduotojas,
Nuo 2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas,
Nuo 2009 m. lapkričio 5 d. LAT pirmininkas.
Tai kokia gi LAT pirmininko G.Kryževičiaus karjera? (iš Vikipedijos)
1980 m. iki 1985 m. studijavo teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
1985 m. liepos mėn. iki 1988 m. lapkričio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sekretoriato skyriaus viršininkas – pirmininko padėjėjas,
1988 m. gruodžio mėn. iki 1989 m. gruodžio mėn. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos vyriausiasis juriskonsultas,
1989 m. – 1995 m. vasario mėn. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas,
1995 m. vasario 9 d. iki 1999 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas,
1999 m. – 2001 m. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, 2001 m. – 2007 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas,
2001 m. – 2006 m. spalio 5 d. LVAT pirmininko pavaduotojas,
Nuo 2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas,
Nuo 2009 m. lapkričio 5 d. LAT pirmininkas.
Sovietinio režimo sąlygomis tapti teisininku, nesireiškiant kolaborantu, būdavo praktiškai neįmanoma. Patekti į teisės fakulteto studentų sąrašą, neturint tvirtų komjaunimo rekomendacijų – neįmanoma. Kaip sekėsi tiems būsimiems ar jau Gintaras Kryževičius buvo paskirtas LAT pirmininku po Vytauto Greičiaus atstatydinimo Seime 2009m.liepos 21d. Seimas kiek anksčiau du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų. Atsiprašymo viso Seimo vardu “už audrą stiklinėje” V.Greičius tada sulaukė ir iš Seimo pirmininko Arūno Valinsko. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus buvo pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos. V.Adamkus, kai jo dekretas buvo dukart atmestas, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar balsuodamas prieš LAT pirmininko atleidimą Seimas nepažeidžia savo konstitucinės prievolės. KT paskelbė, kad Seimas privalo pasibaigus kadencijai atleisti iš pareigų LAT pirmininką ir jokios aplinkybės negali pateisinti kitokio sprendimo.
Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko postą Gintaras Kryževičius kalbėjo labai gražiai. Jis ragino ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą ir įteisinti TARĖJŲ INSTITUTĄ. Pretendentas ne kartą akcentavo, kad reikia ATVERTI TEISMŲ SISTEMĄ ir pašalinti bet kokias jos izoliacijos galimybes. Esą tam politinė valia jau yra pareikšta – iš esmės kinta teisėjų atrankos ir karjeros sistema.
“Šiuose procesuose svarbus ir bemaž lemiamas vaidmuo atitenka visuomenės atstovams. Jau dabar teisėjų atrankos komisiją sudaro trys teisėjai, keturi visuomenės atstovai. Manau, kad lemiamų pokyčių siekiant realaus atsakomybės neišvengiamumo principų įgyvendinimo turės ir VISUOMENĖS ATSTOVŲ ĮTRAUKIMAS į teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri turi įstatymo suteiktą teisę iškelti teisėjams drausmės bylą”, – sakė tada G. Kryževičius.
LAT pirmininkas teisėjų drausminės atsakomybės ir teisėjų garbės teismo vertinimo aspektu atkreipė dėmesį į KONSTITUCINĘ ASMENŲ LYGYBĖS PRIEŠ ĮSTATYMĄ NUOSTATĄ, kuri įpareigoja, kad vienodos teisinės situacijos būtų vertinamos tapačiai visų asmenų, taigi ir valstybės pareigūnų, atžvilgiu.
Pretendentas į LAT pirmininkus teigė matantis nuolaidžiavimo požymių teisėjams, kaltiems dėl NEPAGRĮSTAI ILGO BYLŲ NAGRINĖJIMO, pasak jo, neretai sąlygojančio atsakomybės net ir baudžiamosios išvengimą.
“Manau, kad autoritetas suteikia didelius įgaliojimus, bet tuo pačiu įpareigoja ir griežčiausiai baudžia, jei tam autoritetui nusižengiama. Tai turi būti teisėjų gyvenimo taisyklė. Kitaip mes pasmerkti kritikai”, – pažymėjo G. Kryževičius.
Pretendentas atkreipė dėmesį į tai, kad vien nauja teismų sistema ir jurisdikcijos paskirstymas tarp naujai sukurtų teisminės valdžios grandžių negarantuoja teisminės valdžios autoriteto visuomenėje ir reikšmės valstybės gyvenime stiprinimo. “Teisminės valdžios reikšmės valstybės gyvenime stiprinimą aš suprantu kaip teisėtumo, pagrįsto Konstitucija ir įstatymu, užtikrinimą teisminei valdžiai įgyvendinant priskirtą kompetenciją, o štai kalbant apie teisminės valdžios autoriteto visuomenėje problemas tenka kalbėti apie vertybių sistemą, jos perspektyvas”, – sakė G. Kryževičius. “Įstatymų taikymas gyvenimo atsitikimams yra sunkus ir didelis darbas. Tokiam proto darbui teisėjas turi būti pasiruošęs ir išsilavinęs teisės mokslų srityje. Be teorijos, jis turi pramokti ir praktikos darbo, nes tik sujungiant teoriją su praktika galima laukti gerų darbo rezultatų. Teisėjas turi būti subrendęs ir patyręs žmogus. Neparengti darbui teisėjai – tik teisėjų surogatas, o jo vertė, kaip žinoma, yra maža”, – citavo vieną mokslininką G. Kryževičius.
Tuomet kandidatas į LAT pirmininko kėdę G.Kryževičius išsakė ir daugiau labai gražių ir prasmingų, sakyčiau, vadovėlinių minčių. Kaip jo dabartinė iššaukianti arogancija su jomis susijusi? – spresti gali kiekvienas Lietuvos pilietis, stebėdamat LAT pirmininko viešą raišką.
Pristatydama G. Kryževičiaus kandidatūrą Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė akcentavo jo patirtį ir autoritetą teisėjų bendruomenėje. Viltį, kad būtent šis asmuo imsis reikiamų pokyčių yra išreiškusi valstybės vadovė. Neatrodo, kad tos prezidentės Dalios Grybauskaitės viltys buvo pateisintos. Pažadai ir grąžūs PRETENDENTO žodžiai liko beprasmiai, nes jie, manau, nebuvo pagrįsti konkrečiais LAT pirmininko darbais. Atoskyra tarp visuomenės poreikių turėti teisinę valstybę, kurioje vyrautų teisingumas ir konkrečios sudėtingos situeacijos teisėsaugoje per šiuos metus tapo tik dar labiau ryškus.
Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko postą Gintaras Kryževičius kalbėjo labai gražiai. Jis ragino ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą ir įteisinti TARĖJŲ INSTITUTĄ. Pretendentas ne kartą akcentavo, kad reikia ATVERTI TEISMŲ SISTEMĄ ir pašalinti bet kokias jos izoliacijos galimybes. Esą tam politinė valia jau yra pareikšta – iš esmės kinta teisėjų atrankos ir karjeros sistema.
“Šiuose procesuose svarbus ir bemaž lemiamas vaidmuo atitenka visuomenės atstovams. Jau dabar teisėjų atrankos komisiją sudaro trys teisėjai, keturi visuomenės atstovai. Manau, kad lemiamų pokyčių siekiant realaus atsakomybės neišvengiamumo principų įgyvendinimo turės ir VISUOMENĖS ATSTOVŲ ĮTRAUKIMAS į teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri turi įstatymo suteiktą teisę iškelti teisėjams drausmės bylą”, – sakė tada G. Kryževičius.
LAT pirmininkas teisėjų drausminės atsakomybės ir teisėjų garbės teismo vertinimo aspektu atkreipė dėmesį į KONSTITUCINĘ ASMENŲ LYGYBĖS PRIEŠ ĮSTATYMĄ NUOSTATĄ, kuri įpareigoja, kad vienodos teisinės situacijos būtų vertinamos tapačiai visų asmenų, taigi ir valstybės pareigūnų, atžvilgiu.
Pretendentas į LAT pirmininkus teigė matantis nuolaidžiavimo požymių teisėjams, kaltiems dėl NEPAGRĮSTAI ILGO BYLŲ NAGRINĖJIMO, pasak jo, neretai sąlygojančio atsakomybės net ir baudžiamosios išvengimą.
“Manau, kad autoritetas suteikia didelius įgaliojimus, bet tuo pačiu įpareigoja ir griežčiausiai baudžia, jei tam autoritetui nusižengiama. Tai turi būti teisėjų gyvenimo taisyklė. Kitaip mes pasmerkti kritikai”, – pažymėjo G. Kryževičius.
Pretendentas atkreipė dėmesį į tai, kad vien nauja teismų sistema ir jurisdikcijos paskirstymas tarp naujai sukurtų teisminės valdžios grandžių negarantuoja teisminės valdžios autoriteto visuomenėje ir reikšmės valstybės gyvenime stiprinimo. “Teisminės valdžios reikšmės valstybės gyvenime stiprinimą aš suprantu kaip teisėtumo, pagrįsto Konstitucija ir įstatymu, užtikrinimą teisminei valdžiai įgyvendinant priskirtą kompetenciją, o štai kalbant apie teisminės valdžios autoriteto visuomenėje problemas tenka kalbėti apie vertybių sistemą, jos perspektyvas”, – sakė G. Kryževičius. “Įstatymų taikymas gyvenimo atsitikimams yra sunkus ir didelis darbas. Tokiam proto darbui teisėjas turi būti pasiruošęs ir išsilavinęs teisės mokslų srityje. Be teorijos, jis turi pramokti ir praktikos darbo, nes tik sujungiant teoriją su praktika galima laukti gerų darbo rezultatų. Teisėjas turi būti subrendęs ir patyręs žmogus. Neparengti darbui teisėjai – tik teisėjų surogatas, o jo vertė, kaip žinoma, yra maža”, – citavo vieną mokslininką G. Kryževičius.
Tuomet kandidatas į LAT pirmininko kėdę G.Kryževičius išsakė ir daugiau labai gražių ir prasmingų, sakyčiau, vadovėlinių minčių. Kaip jo dabartinė iššaukianti arogancija su jomis susijusi? – spresti gali kiekvienas Lietuvos pilietis, stebėdamat LAT pirmininko viešą raišką.
Pristatydama G. Kryževičiaus kandidatūrą Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė akcentavo jo patirtį ir autoritetą teisėjų bendruomenėje. Viltį, kad būtent šis asmuo imsis reikiamų pokyčių yra išreiškusi valstybės vadovė. Neatrodo, kad tos prezidentės Dalios Grybauskaitės viltys buvo pateisintos. Pažadai ir grąžūs PRETENDENTO žodžiai liko beprasmiai, nes jie, manau, nebuvo pagrįsti konkrečiais LAT pirmininko darbais. Atoskyra tarp visuomenės poreikių turėti teisinę valstybę, kurioje vyrautų teisingumas ir konkrečios sudėtingos situeacijos teisėsaugoje per šiuos metus tapo tik dar labiau ryškus.
Mergaitės “transakcijai” pas tokią mamą buvo ruoštasi jau senokai. Buvo ne tik sukurptas specialus pataisymas, tikriausiai, ne be R.Šimašiaus ir S.Šedbaro žinios. Beje, prieštaraujantis LR Konstitucijai , ES Vaikų teisių konvencijos nuostatoms. ir netgi kitam to paties įstatymo nuotatai apie išskirtines vaikų teises (6p.) , Pakeitime buvo nustatyta, kad prievarta prieš vaikus galima, net jei jie nėra niekuo nusikaltę ar besiruošiantys ką nors nusikalsti. Ką ir bepridurti?
2011 gegužės mėnesį Teisėjų taryba kartu su Seimo vaikų teisių kontroliere sumąstė kaip perimti atraminius postus, leidžiančius kontroliuoti eigą, nustatant ir Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamąją vietą. Visuose penkiuose apygardų teismuose būvo numatyta įkurti vaikų psichologų pareigybės. Tam ir lėšų nedelsiant buvo surasta.
“Šie specialistai dalyvautų teismuose apklausiant vaikus” – tada pranešė Nacionalinė teismų administracija. Matėm, kaip Kėdainių teisėjai mergaitę “APKLAUSINĖJO”. Juokas tik…
Tada Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius išdidžiai patreiškė: “Atsiradus finansavimui, šią pareigą prisiimame”. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pateiktais duomenimis, tuo metu teismuose buvo 3000 bylų, kuriose nukentėjusieji – nepilnamečiai. Štai, kaip tada gražiai aiškino Edita Žiobienė:
“Šių asmenų apklausose psichologai dalyvauja gana retai, dėl to nukenčia vaiko interesai. Manau, kad tokių bylų skaičius nemažės, todėl noriu padėkoti teisėjų korpusui už dėmesį šiai problemai.” Kontrolierė pabrėžė, kad jos vadovaujamai įstaigai svarbiausia vaikas ir jo interesai, tačiau taip pat norima palengvinti ir teisėjų darbą. “Siekiame, kad vaikai būtų apklausiami profesionaliai ir TIK VIENĄ KARTĄ. Taip būtų ne tik užtikrinamos vaikų teisės, bet ir prisidedama prie spartesnio bylų nagrinėjimo”, – aiškino E.Žiobienė. Kas suskaičiuos, kiek apklausų padaryta D.Kedžio mažylei? A? Apie šios “SPARTESNĖS” bylos peripetijas geriau net nebekalbėti. Jos ne tik nustebino, bet ir daug ką pašiurpino…
Kadangi LAT pirmininkas G.Kryževičius buvo viešai labai aktyvus šioje istorijoje, tai sumaniau pasidomėti ir apie jo paties praeitį. Nenoriu užgauti tų teisininkų, kurie sovietinio režimo metais sugebėjo apiplaukti kagėbistų plačiai mėtomus tinklus. Tačiau mane dažnai neramina, kad 1500 išsiliustravusiems KGB “bildukams” buvo leista meluoti savo anketose. Nuo to pasitikėjimas sovietinės teisminės nomenklatūros kadrais tikrai nepadidėjo. Žiniasklaidoje radau kandidato į LAT pirmininko postą G.Kryževičiaus gražių pažadų šūsnis, kurie tik pažadais, beje, ir liko… Galėsime ir apie tai prisiminti…
2011 gegužės mėnesį Teisėjų taryba kartu su Seimo vaikų teisių kontroliere sumąstė kaip perimti atraminius postus, leidžiančius kontroliuoti eigą, nustatant ir Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamąją vietą. Visuose penkiuose apygardų teismuose būvo numatyta įkurti vaikų psichologų pareigybės. Tam ir lėšų nedelsiant buvo surasta.
“Šie specialistai dalyvautų teismuose apklausiant vaikus” – tada pranešė Nacionalinė teismų administracija. Matėm, kaip Kėdainių teisėjai mergaitę “APKLAUSINĖJO”. Juokas tik…
Tada Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius išdidžiai patreiškė: “Atsiradus finansavimui, šią pareigą prisiimame”. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pateiktais duomenimis, tuo metu teismuose buvo 3000 bylų, kuriose nukentėjusieji – nepilnamečiai. Štai, kaip tada gražiai aiškino Edita Žiobienė:
“Šių asmenų apklausose psichologai dalyvauja gana retai, dėl to nukenčia vaiko interesai. Manau, kad tokių bylų skaičius nemažės, todėl noriu padėkoti teisėjų korpusui už dėmesį šiai problemai.” Kontrolierė pabrėžė, kad jos vadovaujamai įstaigai svarbiausia vaikas ir jo interesai, tačiau taip pat norima palengvinti ir teisėjų darbą. “Siekiame, kad vaikai būtų apklausiami profesionaliai ir TIK VIENĄ KARTĄ. Taip būtų ne tik užtikrinamos vaikų teisės, bet ir prisidedama prie spartesnio bylų nagrinėjimo”, – aiškino E.Žiobienė. Kas suskaičiuos, kiek apklausų padaryta D.Kedžio mažylei? A? Apie šios “SPARTESNĖS” bylos peripetijas geriau net nebekalbėti. Jos ne tik nustebino, bet ir daug ką pašiurpino…
Kadangi LAT pirmininkas G.Kryževičius buvo viešai labai aktyvus šioje istorijoje, tai sumaniau pasidomėti ir apie jo paties praeitį. Nenoriu užgauti tų teisininkų, kurie sovietinio režimo metais sugebėjo apiplaukti kagėbistų plačiai mėtomus tinklus. Tačiau mane dažnai neramina, kad 1500 išsiliustravusiems KGB “bildukams” buvo leista meluoti savo anketose. Nuo to pasitikėjimas sovietinės teisminės nomenklatūros kadrais tikrai nepadidėjo. Žiniasklaidoje radau kandidato į LAT pirmininko postą G.Kryževičiaus gražių pažadų šūsnis, kurie tik pažadais, beje, ir liko… Galėsime ir apie tai prisiminti…
Esu įsitikinęs, kad mergaitę pasiryžusi gelbėti ar kitaip padėti ryški visuomenės dauguma. Visa eilė apklausų rodo, kad už mažylės interesus likti saugiai savo nuomonę išreiškia kur kas daugiau įvairių apklausų respondentų. Tas santykis būna įvairius. Maždaug, nuo 10:1 iki 35:1. Tik bendromis pastangomis galima ką nors pasiekti, nes matome kokios jėgos stojo ginti dabartinės situacijos teisėsaugoje. Esu ne tik už vienos ar kitos mergaitės teises nebūti išnaujamoms įvairių iškrypėlių, bet už tai, kad tokie nusikaltėliai negalėtų laisvai prievartauti vaikus ir likti nenubausti.
Tie pūliniai, kurie atsivėrė pedofilijos ir žudynių skandalo tyrimo metu visai nereiškia, kad jie jau užkrėtė nepagydomai visą teisėsaugos organizmą. Niekad nemaniau ir nemanau, kad aplink mus tik nesąžiningi ir neįgalūs pareigūnai. Priešingai. Nuolat išsakydavau savo įsitikinimą , kad kompetentingų, normaliai atliekančių savo pareigas pareigūnų yra dauguma. Gal tik atraminiuose postuose situacija kiek sudėtingesnė, bet ir ji jau po truputį kinta.
Rusų disidentas Vladimiras Bukovskis rašė, kad "tiesa visuomet yra naivi ir pernelyg savimi pasitikinti. Ji tikra, jog triumfuos, jeigu žmonės ją pažins ir todėl visuomet yra prastai organizuota. O melas ciniškas, klastingas ir stiprus savo disciplinuotumu."
Pažvelkime kokį spaudimą L.Stankūnaitės ir A.Ūso gynėjų "stogas" daro žiniasklaidai ir atskiriems piliečiams. Pakanka pasakyti kokį aštresnį žodelį mitinguotojui ir jo laukia ilgi teisminiai procesai. Tuo tarpu, koks žurnaliūga E. Čiuldė išvadina prezidentę Dalią Grybauskaitę Garliavos banditų gaujos "stogu" ir kaip niekur nieko toliau spausdinėja "lietrytyje" savo nykias rašliavas. Jokios atsakomybės... Net prokurorai leidžia sau skelbti asmenis nusikaltėliais be teismo sprendimo.
Šios klaikios istorijos metu nuolat primindavau, kad neturime pamiršti ne tik tėvo Drąsiaus netekusios dukrelės, bet ir jos pusseserės skriaudos. Ji, mažylės tvirtinimu, taip pat buvo visaip niekinama, o jos mama, tikriausiai, kaip potenciali liudininkė, nužudyta. Mes neturime pamiršti net ir Laimos Stankūnaitės intereso netapti sekančia šio skandalo žudynių auka. Ne kartą išsakiau Laimos teises be kaukėtų apsauginių bendrauti su žurnalistais, nebūti be teismo sprendimo laikomai griežto namų arešto sąlygomis ar būti tąsoma, kažkam panorėjus ir paliepus. Kol kas Laima pasižymėjo tik tuo, kad bandė mergaitę įkalbėti nieko nepasakoti, nepažinti A.Ūso ir t.t. Mama netgi turėjo netgi tą pačią advokatę, kaip ir jos "draugas" A.Ūsas. Kai mama negina savo dukros, o tik stengiasi išvengti atskomybės, tai ar tokia mama galima pasitikėti? Jei ji būtų laiku paaiškinusi visas aplinkybes, gal dabar jau būtų dalį bausmės atlikusi. Gal net Panevėžio kolonijos Stano vadovaujame moterų chore dainuotų ir laurus skintų. Visos tos manipuliacijos, deja, pernelyg užsitęsė ir dabar jau vargu ar moterys palankiai sutiktų ją, kaip tokio choro dalyvę.
Mergaitės užtarėjai yra pravardžiuojami įvairiai. Seimo Vaikų teisių priežiūros vadovė E.Žiobienė viešai aiškino, kad ji "violetinės minios" nebijo. Reikia bijoti ne tų pasiryžėlių, o savo sąžinės balso. Kai jis veikia iš vidaus, niekas nuo jo pasprukti negali. Ar jis veikia? - būtų kitas klausimas...
Tie pūliniai, kurie atsivėrė pedofilijos ir žudynių skandalo tyrimo metu visai nereiškia, kad jie jau užkrėtė nepagydomai visą teisėsaugos organizmą. Niekad nemaniau ir nemanau, kad aplink mus tik nesąžiningi ir neįgalūs pareigūnai. Priešingai. Nuolat išsakydavau savo įsitikinimą , kad kompetentingų, normaliai atliekančių savo pareigas pareigūnų yra dauguma. Gal tik atraminiuose postuose situacija kiek sudėtingesnė, bet ir ji jau po truputį kinta.
Rusų disidentas Vladimiras Bukovskis rašė, kad "tiesa visuomet yra naivi ir pernelyg savimi pasitikinti. Ji tikra, jog triumfuos, jeigu žmonės ją pažins ir todėl visuomet yra prastai organizuota. O melas ciniškas, klastingas ir stiprus savo disciplinuotumu."
Pažvelkime kokį spaudimą L.Stankūnaitės ir A.Ūso gynėjų "stogas" daro žiniasklaidai ir atskiriems piliečiams. Pakanka pasakyti kokį aštresnį žodelį mitinguotojui ir jo laukia ilgi teisminiai procesai. Tuo tarpu, koks žurnaliūga E. Čiuldė išvadina prezidentę Dalią Grybauskaitę Garliavos banditų gaujos "stogu" ir kaip niekur nieko toliau spausdinėja "lietrytyje" savo nykias rašliavas. Jokios atsakomybės... Net prokurorai leidžia sau skelbti asmenis nusikaltėliais be teismo sprendimo.
Šios klaikios istorijos metu nuolat primindavau, kad neturime pamiršti ne tik tėvo Drąsiaus netekusios dukrelės, bet ir jos pusseserės skriaudos. Ji, mažylės tvirtinimu, taip pat buvo visaip niekinama, o jos mama, tikriausiai, kaip potenciali liudininkė, nužudyta. Mes neturime pamiršti net ir Laimos Stankūnaitės intereso netapti sekančia šio skandalo žudynių auka. Ne kartą išsakiau Laimos teises be kaukėtų apsauginių bendrauti su žurnalistais, nebūti be teismo sprendimo laikomai griežto namų arešto sąlygomis ar būti tąsoma, kažkam panorėjus ir paliepus. Kol kas Laima pasižymėjo tik tuo, kad bandė mergaitę įkalbėti nieko nepasakoti, nepažinti A.Ūso ir t.t. Mama netgi turėjo netgi tą pačią advokatę, kaip ir jos "draugas" A.Ūsas. Kai mama negina savo dukros, o tik stengiasi išvengti atskomybės, tai ar tokia mama galima pasitikėti? Jei ji būtų laiku paaiškinusi visas aplinkybes, gal dabar jau būtų dalį bausmės atlikusi. Gal net Panevėžio kolonijos Stano vadovaujame moterų chore dainuotų ir laurus skintų. Visos tos manipuliacijos, deja, pernelyg užsitęsė ir dabar jau vargu ar moterys palankiai sutiktų ją, kaip tokio choro dalyvę.
Mergaitės užtarėjai yra pravardžiuojami įvairiai. Seimo Vaikų teisių priežiūros vadovė E.Žiobienė viešai aiškino, kad ji "violetinės minios" nebijo. Reikia bijoti ne tų pasiryžėlių, o savo sąžinės balso. Kai jis veikia iš vidaus, niekas nuo jo pasprukti negali. Ar jis veikia? - būtų kitas klausimas...
''Cia ir durnam aisku''
gal durnam ir aisku, o protingam ne.
gal durnam ir aisku, o protingam ne.
LAT pirmininkas Gintaras Kryževičius nuolat leidžia visuomenei suprasti, kad visada yra absoliučiai teisus. Esu įsitikinęs, kad daug kam taip neatrodo. Netgi išplėstiniame LR Aukščiausiojo teismo posėdyje, kai buvo svarstomas klausimas dėl A.Ūso bylos priverstinio atvertimo, kuriame dalyvo 15 teisėjų, G.Kryževičius su savo tiesa liko visiškoje mažumoje. Radau informaciją, kad 11 teisėjų manė kitaip, negu primininkas. Tai buvo rimtas siganalas, kad A.Ūso ir L.Stankūnaitės gynėjai neturi daugumos net aukščiausioje teisminėje institucijoje. Tad nereikia stebėtis, kad pastebimai skubotai bandoma įvesti neskundžiamas nutartis į žemesnių teismų instancijas. Jau net Kėdainių apylinkės teismo teisėjai priiminėja nutartis, kurios turi būti vykdomos netgi nelaukiant apeliacijos galimybės termino pabaigos. Apeliacijas apie kurių galimybes labai gražiai kalbėjo G.Kryževičius R.Miliūtės LTV laidoje. Tai kur tos "galimybės"? Manau, ir Panevėžio teisėjai, kurie buvo pasidarbavę prie šios istorijos bylų, jau suprato, kad aukščiausioje instancijoje jų sprendimai gali įstrigti ir būti atšaukti. Šių bylų karuselėje jau buvo pastebėta, kad ant Klaipėdos, Šiaulių ar Vilniaus apygardos teismo žirgų minėtiems gynėjams geriau nesėsti. Tapo aišku, kad tie žirgai nesiruošia suktis tuo karuselės ratu, kurį gali valdyti koks "D.Kedžio istorijos" "vadybininkas" ar "vadybininkai", net jei jie turi galingą "stogą". Netikiu, kad apart Kėdainių - Panevėžio teismų tandemo, Lietuvoje nebeliko kvalifikuotų ir sąžiningų teismų pareigūnų, kurie sutiktų nagrinėti nebaigtas tirti bylas, negebėtų teisiškai nustatyti tų bylų logišką eiliškumą ar leistų priiminėti sprendimus, prasilenkiančius su LR ir ES įstatyminėmis normomis. >>>> Nežiūrint nuolat G.Kryževičiaus viešai demonstuojamo visuomenei pasitikėjimo ir arogancijos, jo darbo perspektyvos dabartinėse pareigose yra ganėtinai miglotos. Žinoma, visuomenės nuomonė, išsakoma visokiais kolektyviniais arpavieniais pareiškimais, galutinio karjeros taško tokiam aukštam pareigūnui nepadės, tačiau tuose "teisingumo" namuose dūmų jau tiek daug, kad jie jau veržiasi išorėn ir graužia eilinių piliečių akis. Tie aukšti LR pareigūnai, kuriuos įtakoti nėra lengva ar įmanoma, manau, taip pat atidžiai stebi situaciją ir gali priimti sprendimus pagal savo turimas galias ir reikmes. Didžiausios viltys galimai sietinos su prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūriu į esamą situaciją teisėsaugoje. Šia tema prezidentė labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė savo metiniame pranešime. Nei pridursi, nei atimsi...
Noriu gyventi amžinai - kolkas neblogai sekasi.
yra vaikų, kurie prisimena ryškius gyvenimo įvykius nuo 2 metų. Vidutiniškas trejų metų vaikas jį sukrėtusį įvykį atsimena dar geriau. o 4 metų - atsimena puikiai. Pasidomėk vaikų psichologija. Tai individualu. O kamera bet kokiu atveju daro įtaką net suaugusių kalbai, nebent būtų paslėpta. Kas bus, kai sulaukusi pilnametystės mergaitė pakartos žodžius?
žodžius?
žodžius?
Zazai- nu jau kad ir kokia protinga būčiau, bet nieko neprisimenu, kai buvau 3ar 4-erių. :) O čia prisimena mat kaip ją 3-ejų metų lapkričio 25 dieną prievartavo.... Nešnekėk nesąmonių!!! Nei vienas normalus tuo netiki!!!
I siskaitykit i mergaites zodzius:ji norinti gyventi su neringa,nes si g e r o mergaitei nori. Vaikas turetu sirdimi pasakyt,kad myli,o tiek prigasdinta,primokyta,kalba taip,kaip jai liepia. Cia ir durnam aisku.Pastoviai kalama i galvele,koks siaubas laukia mergaites su mama-kuo greiciau reikia istraukti mergaite is tos irstvos....
Ar taip jau vaikia ir pamiršta, ar tu pamiršai, ką tą tau blogo darė 4 metų? Až kažkaip prisimenu ir nepelnytus barimus, ir kaip keršydamas tėvams ant jų lovos šokinėjau :) O juk buvau tikrai labai mažas, trejų-ketverių metų.
Jo tai daugėlienei kad tik labiau traumuoti vaiką
Matyt, užsienyje nėr tiek daug pedofilų teisėsaugoje ir valdžioje
Žinoma, Žiobė jau apsiputojo, kad toks nusikaltimo paviešinimas „kenkia mažametės interesams“
va čia tai tikra bomba, va čia tai pranešimas. vadinasi, vaikas pasakoja kaip motina stebi prievartaujamnt, o prokurorai nieko nedaro?
jūs tikriausiai pritartumėt,kad Laimutė apsigyventų venckienės namuose,tik pastaroji kaip sakė mergaitė ,mamos savo namuose nelaukia.Visos tos ,kurios čia primenat motinai pareigas ,gal galit paaiškint ar pačios būdamos Laimos vietoje galėtumėt tai padaryti,manau kad ne,tai ir nesapnuokit.
tai kaip čia ,kad anksčiau per tiek apklausų nei apie peilius ,nei apie surišimus nekalbėjo ,ar dėl įspūdžio sustiprinimo sumąstė mergaitė ar kas nors kitas ,,padeda prisiminti,,.
Kaip visada zaza fludina savo beprasmiais postais, gal jau uzteks suda malti ir eik geriau uzsiimti prasmingesniais dalykais atlepausi.
aciu uz jusu komentarus. mums nera ka pridurti
N. Venckienės globotinė anstoliui patvirtino nenorinti gyventi su L. Stankūnaite