Pažiūrėjau „Galinį langą“, ačiū pranešusiam (-iai). Vakar dar žiūrėjau 1944 m. „Gaslight“ su jauna Ingrid Bergman. Pasirodo, G. Cukoras norėdamas galėjo padaryti A. Hitchcocką. Damų fone jaunikiai atrodė gana blankiai. O juk TOKIOS damos dar ginkluotos sunkiąja artilerija – supersukniomis, kartais net su turniūrais. Kokia faktūra...

kiek sveria niekad
delno atspaudą kapo žemėj
geltoną našlaičių liepsną
po metais vardu ir pavarde
geltoną ir trumpą niekad
piestu stojantį grindinį
dūlančias lūženas vietoj širdies
naują datų žymėjimą
išsipildė

vadinasi "100 žymiųjų pasaulio filmų" ir tikrai nėra a.a. S. Macaičio mylimiausių filmų šimtukas. Juk į jį žmogus įtraukė "Titaniką", kurio nuoširdžiai nekentė. Antra vertus, ten daug ir velionio mėgstamų filmų.

Pradėti gali nuo A. Tarkovskio ("Veidrodis" ir "Andrejus Rubliovas"), F. Fellini ("Kabirijos naktys"), M. Kalatozovas ("Skrenda gervės"), L. Visconti ("Mirtis Venecijoje" ir "Dievų žlugimas")... Ir, žinoma, Bergmanas.

Jei įdomu, po kurio laiko pratęsiu. Nes dabar kaip tik studijuoju senus a.a. S. Macaičio straipsnius.

sorry uz savo zinutes issiuntima be korekturos... :( paskubejau.

kad Sauliaus nebera, sita jau nuo rugpjucio menesio zinau, nors suzinau tai gana paveluotai, ta pacia diena, kaip ir apie I.Bergmano mirti... o zinia, jog Stepokas ir Saulius tas pats asmuo, kurio jau nebera, supratau savo gedai tik dabar.... gal buvau per didelis optimistas, jog musu mazoji ir puikoji Lietuva turi ne viena dideli ir nuosirdu kino myletoja.... o kai sia dien suzijoajau, kad nei Sauliaus, nei jo kurinio Stepoko nebera... tai tarsi dvieju pazistamu ir vertintu zmoniu isejimas kitapus vienu metu.... bet zodziai neisreiks viso to....
o del to 100-tuko, tai zinau ta knyga, esu ja vos psirodzius ir skaites, bet tox dalykas, jog kino klasika susidomejau rimciau pries keleta menesiu.... ir daugelis vardu, kurie tada buvo niekas, reiskia daug ka... o tos knygos neturiu, todel ir pasidmejau, ar nete kurs nors to saraso nera.... tos iprastas atvejis... kai asmenynbes masta geriau suvoki kai jos nebera....

nugi daba turbūt Hichkuoka filmas ,,Šantažas". Penkiuolika puo dešimtuos. Puolam žuriet. A p. Macaičia filmų šimtuks tai sudiets į knygą ,,Šimtas kino filmų" ar kap ten panašia vadinas.

ir gal dar kas nors zinote, gal kur nors nete idetas Macaicio sudarytas, jo nuomone geriausių filmu 100-tuko sarasas? dekoju uz informacija.

tai negi Stepokas ir buvo Macaitis? o as ziuriu, kur dingo Stepoko apzvalgos... kartais uzeidauvau perzvelgti :( kazkodel iki sios akimirkos buvau isitikines, jog tai skirtingi asmenys... kelis kart net esu pagalvojes, kokia butu Macaicio nuomone apie tai ka raso Stepokas...

trečiadienį 19.00 rodys A. Hitchcocko "Galinį langą" (Rear window, 1955) su Jamesu Stewartu ir Grace Kelly.

Duokit dar kas nors velnių E. Parulskiui dėl apžvalgų, vienas (t.y. aš) lauke ne karys. O vienoj senoj S.S. apžvalgoj radau apie "Pelenus ir deimantą" štai ką:
"Lenkai kartkartėmis vis primena gal tragiškiausią savojo kino šedevrą - pagal Jerzy Andrzejewskio apysaką jauno Andrzejaus Wajdos statytus "Pelenus ir deimantą". Po karo, po Varšuvos sukilimo, galutinai nueina nebūtin ana, senoji Lenkija, ateina "liaudies".
Sveiku protu neįmanoma suvokti, kaip atšiauriais 1958 metais buvo apskritai įmanoma sukurti šią metaforišką, o kartu ir konkrečią kino drobę, sukrečiančią ne vien ekspresyvia kino kalba, bet ir jaunų likimų, jų tyrų prigimčių pasmerktumu. Kai jaunoji Kristina (Ewa Krzyzewska) automatiškais it lėlės judesiais įsitraukia į "Paskutinį polonezą", jos mylimasis Macekas (legendinis Zbigniewas Cybulskis, vadintas lenkų Jamesu Deanu) merdi nuo "naujosios Lenkijos" parankinio kulkos, prisiglaudęs prie iškabinėtų džiūti sniego baltumo paklodžių, ir tą baltos bei raudonos spalvų simbiozę - tegul ir nespalvotame filme - to meto lenkų žiūrovas tiksliai suvokdavo kaip senosios šalies vėliavos nostalgiją, tikėjimą ją dar ateisiant.
Paprastai nemėgstu kine "aukštų žodžių", demonstratyvaus patriotizmo, bet tie meniški "Pelenų ir deimanto" vaizdai visuomet suspaudžia gerklę."