ūma terminas, reikšmė

ūma (4) ryt. staigumas, skubumas, ūmumas: Baisi jo ū. ! ūm|as, ~a (3) žr. ūmus. ~ai prv. staiga: ~ai apsiniaukė. Jis ~ai mirė Žiūrėk {ūmus}
Į viršų