žemė terminas, reikšmė

žem|ė (2)
1. planeta, kurioje gyvenama (tikrinis pavadinimas): Ž. sukasi aplink Saulę. Žemės rutulys, pluta.
2. tos planetos paviršiaus sluoksnis;
tą sluoksnį sudaranti medžiaga: ~ės drebėjimas. Leisti šaknis į ~ę. ~ės sauja. Užversti duobę ~ėmis. ~ių pribiro į batus. Duonoje yra ~ių. Girdėti kaip iš po ~ių. Sulyginti su ~e.
3. vaikščiojamasis paviršius: Stovėti ant ~ės. Lipti ant ~ės. Avižos dar prie ~ės(mažos).Jo drabužiai ligi ~ės(ilgi).Gulėti ~ėje (po ~e), ant ~ės. Paguldyti ant ~ės. Pašokti nuo ~ės.
4. sausuma: Pagaliau jūreiviai išvydo ~ę.
5. šalis, kraštas: Gimtoji ž. Žemaičių ž. Švedų ž.
6. dirva: ~ės prie smėlio. Derlinga ž.
7. dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas: ~ės ūkis. Dešimt hektarų ~ės. ~ės mokestis.
8. dugnas (vandenyje): Inkaras pasiekė ~ę. Kaip ~ę pardavęs(labai nusiminęs).Nors gyvas lįsk į ~ę(nėra kur dėtis).Nors kiaurai į ~ę smek(nėra kur dėtis).Saulė ~e ridinėja (ritinėjasi) (puikus oras).Skradžiai ~ės prasmegti(dingti).Su ~ėmis sulyginti(sunaikinti).Su ~ėmis sumaišyti (visiškai įveikti;
suniekinti).~ę arti nosimi(eiti svyruojant, griuvinėjant).Ž. dega po kojomis(darosi nesaugu).Ž. kvepia(artinasi mirtis).~ės nesiekti kojomis (kulnais)(greit bėgti).Ž. slysta iš po kojų(darosi nesaugu)