transkripcija reikšmė

transkripcija [lot. transcriptio – perrašymas],
lingv.: 1. kalbos elementų (garsų, fonemų) tikslus užrašymas spec. raštu, naudojant dirbtines ar iš kt. abėcėlių paimtas raides, diakritinius ženklus, pvz., „[k`ir·zdawō]“ – kirsdavo;
2. kt. kalbų tikrinių vardų, geogr. pavadinimų ir mokslo terminų perteikimas savos kalbos raidėmis;
3. muz. kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui, negu jis parašytas;
Δ yra laisvesnė už aranžuotę (gali būti labiau nutolusi nuo originalo);
4. biol. gen. informacijos (esančios dezoksiribonukleino rūgšties azotinių bazių sekoje) perrašymas – ribonukleino rūgšties molekulės.