transcendentus reikšmė

transcendent‖ùs [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — išeinantis už ribų],
mat. nealgebrinis, nesusijęs su jokia algebrine lygtimi;
pvz., Δ skaičius — skaičius, nesantis algebrinės lygties su sveikaisiais koeficientais šaknis, ~i funkcija — analizinė funkcija, netenkinanti jokios algebrinės lygties.