Karas Ukrainoje

Prancūzija apsisprendė siųsti į Ukrainą savo karius, kurie instruktuos su okupantais kovojančius karius. Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.  „Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nuotoliu bendravo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu.  Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą, kad jie apmokytų Ukrainos karinį personalą.

Praėjusią parą, gegužės 26-ąją, Rusijos kariškiai sparnuotąja raketa smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas sparnuotąja raketa Ch-59 smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui“, – rašoma pranešime. Spaudos tarnyba pažymėjo, kad per ataką buvo apgadintas terminalas, žmonės nenukentėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos. Šioje konferencijoje, rengiamoje birželį, pasak jo, dalyvaus dešimtys užsienio šalių vadovų. „Mes nematome ten Rusijos, nes ji viską blokuos. Tai aišku“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvai „taika nėra naudinga.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sakė kalbą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame D. Kuleba paragino šalis didininti ir paspartinti karinę pagalbą Ukrainai bei remti šalies smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

Rusams savaitgalį smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius pirmadienį išaugo iki 17, pranešė regiono prokuratūra. Socialiniame tinkle „Telegram“ Charkivo srities prokuratūra nurodė, kad nustatytos 13 aukų – 10 prekybos centro darbuotojų ir trijų lankytojų – tapatybės. Sužeisti 48 žmonės, o dar penki laikomi dingusiais. Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą.

Ispanijos sostinėje pirmadienį viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kyjivo sąjungininkus visais įmanomais būdais spausti Rusiją sudaryti taiką daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare.  Kiek anksčiau Maskva teigė užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje, o savaitgalį per Rusijos smūgį Charkivo miestui šiaurės rytuose žuvo keliolika žmonių. „Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo Rusijos puolimo, – sakė V. Zelenskis.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Bulgarijoje nesvarstoma galimybė siųsti šalies kariškius į Ukrainą. Tai pareiškė laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Dimitaras Glavčevas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Bulgarijos nacionaliniu radiju. „Apie Bulgarijos kariškių siuntimą į Ukrainą niekada nebuvo kalbama“, – sakė D. Glavčevas Sofijoje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jis pažymėjo, kad su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė situaciją Juodosios jūros regione ir paramą Ukrainai.

Pirmadienį Ispanija pažadėjo milijardo eurų karinę pagalbą Ukrainai, ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius saugumo susitarimą. Sandoris „apima įsipareigojimą skirti milijardą eurų karinei pagalbai 2024 m.“, - sakė P. Sanchezas po derybų su V. Zelenskiu.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus rytų Ukrainoje – vieną Donecko srityje, o kitą šiaurrytinėje Charkivo srityje. Gynybos ministerija kasdieniniame pranešime teigė, kad jos kariai „išlaisvino Netailovės kaimą Donecko srityje“ ir „Ivanivką Charkivo srityje“ – tai naujausi iš virtinės Rusijos teritorinių laimėjimų pastarosiomis savaitėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Ispaniją derybų su šios šalies ministru pirmininku Pedro Sanchezu. Abu lyderiai rengiasi pasirašyti dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl Madrido karinės pagalbos Kyjivui padidinimo. V. Zelenskiui 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku nusileidus Madrido Barachaso oro uoste, jį pasitiko Ispanijos karalius Felipė VI. Tikimasi, kad Ukrainos vadovas iškart vyks susitikti su P. Sanchezu.

 Rusijos pajėgos, kaip pranešama, telkia neįvardyto dydžio pajėgas Belgorodo srities vakaruose netoli sienos su Ukraina, greičiausiai siekdamos pritraukti Ukrainos pajėgas į šią teritoriją ir pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikslas yra išplėsti Rusijos pozicijas šiaurės rytų Ukrainos pasienyje.

Ukrainai JAV skirtų milžiniškų lėšų ir karinės technikos – kurių bendra vertė 61 mlrd. dolerių – užteks tik šalies gynybai iki šių metų pabaigos, rašoma BBC tyrime. Jeigu Ukraina nuspręstų surengti sudėtingas ir brangiai kainuojančias kontrpuolamąsias karines deokupacijos operacijas, tai šių lėšų neužteks. Britų žurnalistai pažymi, jog Ukrainoje auga nepasitenkinimas dėl Vakarų šalių, ypač JAV, demonstruojamo neryžtingumo.

Pirmadienį Ispanija ketina paskelbti, jog skirs iki šiol didžiausią 1,1 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“ „Tokios apimties karinę pagalbą Ispanija ketina skirti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per jo vizitą Madride šį pirmadienį“, – sakė leidinio šaltiniai. Pasak pranešimo, tai precedento neturinti Ispanijos karinė pagalba Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti. „Atėjo laikas apsvarstyti, ar būtų teisinga panaikinti kai kuriuos įvestus apribojimus, nes dabar matome, kad ypač Charkivo regione fronto linija ir pasienio linija daugiau ar mažiau sutampa“, – sakė J. Stoltenbergas, viešintis Bulgarijoje.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.

Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje pulti, pranešė švedų naujienų kanalas „Hallandsposten“. Žurnalistai apie tai nusiuntė užklausą Švedijos gynybos ministrui Palui Jonsonui ir gavo tokį atsakymą: „Ukraina susiduria su neišprovokuota ir neteisėta Rusijos agresija. Pagal tarptautinę teisę Ukrainai turi teisę gintis kariniais veiksmais priešo teritorijoje, jeigu tokie kariniai veiksmai atitinka karo įstatymus.

Sekmadienį Rusijos kariuomenė toliau apšaudė Donecko sritį, žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. „2024 metų gegužės 26 dieną okupantai apšaudė Siversko miestą. Dėl atakų savo namo kieme žuvo 86 metų moteris. Be to, Časiv Jaro miestas vėl pateko į Rusijos kariuomenės taikiklį. Nuo gyvybei pavojingų sužalojimų mirė gatvėje buvęs 42 metų vyras. Nugaros traumą patyrė 54 metų vietos gyventoja. Jai suteikta medicininė pagalba.