Karas Ukrainoje

Po dvi dienas Šveicarijoje vykusios Ukrainos aukščiausiojo lygio taikos konferencijos turėtų greitu metu būti surengtas antras susitikimas, sekmadienį, baigiantis renginiui, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasirengimas užtruktų tik kelis mėnesius, ne metus, sakė V. Zelenskis. Dvi dienas trukusiame susitikime prabangiame Burgenštoko kalnų kurorte netoli Liucernos dalyvavo maždaug 100 šalių ir organizacijų atstovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką ir pridūrė, kad Kyjivas gali bet kada pradėti derybas, jei Maskva išves savo karius iš šalies. Ukrainiečių lyderis kalbėjo baigiantis svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į šią taikos konferenciją Rusija nebuvo pakviesta.

Dešimtys šalių sekmadienį susitarė dėl „visų pusių“ dialogo ir pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui kaip būdo užbaigti karą tarp Kyjivo ir Maskvos. Didžioji dauguma iš daugiau kaip 90 šalių, dalyvavusių aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, pritarė baigiamajam komunikatui, kuriame taip pat raginama grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus ir visiškai apsikeisti į nelaisvę paimtais kariais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kinija nėra Ukrainos priešas, nepaisant jos glaudžių ryšių su Rusija, ir paragino Pekiną rimtai įsitraukti į taikos pasiūlymų rengimą. „Kinija galėtų mums padėti“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje pasibaigus svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame Kinija nedalyvavo. „Ukraina niekada nesakė, kad Kinija yra mūsų priešas“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Rusijos pajėgų buvimas Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) kelia pavojų visai Europai. Tokie Maskvos pajėgų veiksmai, anot jo, taip pat yra dalis besitęsiančios Rusijos atakos prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą. „Iš tikrųjų unikalus atvejis istorijoje, kada kitos valstybės kariuomenė laiko okupavusi atominę elektrinę. Tačiau tai yra, toli gražu, ne vienintelė problema apie kurią reikia kalbėti.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos kariai užėmė kaimą pietų Ukrainoje ir toliau daro pažangą fronto linijoje prieš Ukrainos kariuomenę, kuriai trūksta karių ir amunicijos. „Rytų pajėgų daliniai išlaisvino Zagrinės gyvenvietę Zaporižios srityje ir užėmė palankesnes pozicijas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Rusijos kariuomenė jau kelis mėnesius stiprina pozicijas Ukrainoje, ypač rytuose, tačiau tikro proveržio nepasiekė.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti kelias tarpvalstybinės bylas, kuriose Kyjivas ir Amsterdamas kaltina Maskvą sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį tarptautiniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainoje tvirtino, kad tvarus karo su Rusija užbaigimas negali būti susijęs su Kyjivo kapituliacija. „Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.

Dešimtys šalių, dalyvavusių Šveicarijoje vykstančiame viršūnių susitikime dėl Taikos Ukrainoje, sekmadienį pabrėžė, kad bet koks susitarimas karui užbaigti turi gerbti Ukrainos „teritorinį vientisumą“. Pasak jų, ilgalaikiam susitarimui pasiekti būtinas „visų pusių dialogas“. Svarbiausi įvykiai: 17:26 | Ukrainos viršūnių susitikimo bendrasis komunikatas: pagrindiniai punktai Dešimtys šalių sekmadienį susitarė dėl „visų pusių“ dialogo ir pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui kaip būdo...

Šveicarijoje prasideda ilgai lauktas susitikimas, kuriame civilizuotos pasaulio šalys bando pakloti pagrindą ateities taikai Ukrainoje. Vladimiras Putinas išvakarėse pabandė dar kartą sumenkinti susitikimą, tačiau tik įrodė, kad sprendimas nekviesti jo į Šveicariją buvo teisingas: mat diktatorius pasiūlė savo „taikos“ planą, pagal kurį Ukraina turėtų be jokio mūšio atiduoti jam dar daugiau savo žemių ir atsisakyti planų įstoti į NATO.

Šeštadienį prasidėjus pirmajam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame aptariami Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo būdai, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog tikisi kuo greičiau rasti kelią į, jo žodžiais, teisingą taiką.

Kremlius ne kartą naudojo seną strategiją – pasinaudojo olimpinėmis paliaubomis tam, kad pradėtų karus. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žino, kad geriausias laikas pulti yra tuo metu, kai visi stebi žaidynes, nes sporto renginio metu bus sunku transliuoti žinias, kurios nėra susijusios su sportu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi būti sutramdytas visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant Ukrainos stiprinimą, galingas sankcijas ir politinę izoliaciją, nes jo politika yra panaši į Hitlerio. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Italijos televizijai „SkyTG24“, jo ištrauką jis paskelbė savo „Telegram“ kanale steigiamojo Taikos viršūnių susitikimo Šveicarijoje atidarymo išvakarėse.

Rusijos bombonešis SU-24 pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Baltijos jūros Gotlando salos ir išskrido tik po to, kai Švedija pakėlė naikintuvą JAS-39, šeštadienį pranešė Švedijos kariuomenė. Incidentas penktadienį įvyko praėjus trims mėnesiams po to, kai Skandinavijos šalis tapo visateise NATO nare ir nutraukė du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.

Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas penktadienį prisišvartavo Kuboje, kurioje taip pat yra du branduoliniai povandeniniai laivai – amerikiečių ir rusų. Laivas „HMCS Margaret Brooke“ Havanoje prisišvartavo grįždamas iš „sėkmingos misijos Karibų jūros baseine“, feisbuke pranešė Kanados karališkasis karinis jūrų laivynas. Jis „bus Havanos uoste 2024 metų birželio 14–17 dienomis, taip pripažįstant ilgalaikius dvišalius Kanados ir Kubos santykius“, sakoma pranešime.

Vadinamoji „P karta“ nėra matę Rusijos, kurios nevaldytų dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius siekia, jog ši jaunimo karta būtų kaip niekad atsidavusi savo šaliai. Tai jie įgyvendina ne vien per pertvarkytą ir militarizuotą ugdymo sistemą, bet ir per jaunuolių siuntimą į Ukrainos frontą, iš kurio dažniausiai jie nebegrįžta. Nepaisant to, jų broliai ir seserys veržiasi apkasų link.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai tam pritars tarptautinė bendruomenė. Jis tai padaryti įsipareigojo Šveicarijoje, sakydamas kalbą inauguraciniame viršūnių susitikime dėl taikos savo šalyje, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 valstybių, tačiau ne Rusija.

Oficialūs Kyjivo asmenys penktadienį pranešė, kad į Ukrainą iš Rusijos grįžo 254 ukrainiečių karių kūnai. Kartu su pranešimu paskelbtose karo belaisvių koordinavimo centro darytose nuotraukose buvo matyti keletas baltos spalvos sunkvežimių nežinomame kontrolės punkte. Ukrainos valdžia pranešė, kad palaikų grąžinimo procese dalyvavo kelios ministerijos ir institucijos, tarp jų – tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas.

NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai. Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.