Sveikata

Pagaliau mėgaujantis išties pavasariškais orais, kada saulė šildo ilgėliau ir didesnę laiko dalį leidžiame gamtoje, dažnam kyla klausimas – „galbūt prasidėjus šiltajam sezonui pakankamai vitamino D gausime iš saulės?“ Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė paaiškina, kad norint iš saulės spindulių gauti reikalingą šio svarbaus vitamino kiekį, turėtume gana nemenkai rizikuoti savo sveikata.

Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų – tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Kokios yra sąlygos gauti vienkartinę savivaldybių skiriamą išmoką? „Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka.

Lietuvą gegužę aplankius vasariškiems orams, kai pavasarinė saulė itin pavojinga, vis daugiau gyventojų negaluoja. Viskas prasideda nuo galvos svaigimo, vėliau ima pykinti, kai kuriais atvejais baigiasi alpimu. Tai pavojingiausia – vaikams. Gydytojos įspėja, kas gali privesti prie mirties, ir pataria, kaip apsaugoti vaikus bei apsisaugoti patiems.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę. Remiasi gerosiomis praktikomis „Prasideda realūs pokyčiai ir reforma.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Antrą dešimtmetį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taikoma chirurginė bariatrija, skirta nutukimui ir su juo susijusiems sveikatos sutrikimams valdyti. Nutukimas – opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Su šia problema kasmet susiduria vis daugiau žmonių. Nutukimas gali sukelti įvairias sveikatos problemas: arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, sąnarių problemas, kurios ilgainiui invalidizuoja žmones ir tai tampa našta jiems patiems, sveikatos apsaugos sistemai.

Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys atšaukiamas iš pareigų, antradienį pranešė rajono savivaldybė. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, S. Kaktys iš pareigų bus atšauktas nuo gegužės 9 dienos. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė gydymo įstaigos dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį.

Dažnai net nesusimąstoma, jog kaklas kiekvieną dieną patiria milžinišką apkrovą. Kaklo kifozė, kai stuburas deformuojasi taip, jog kaklas išlinksta į priekį, tampa vis dažniau sutinkamu reiškiniu ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių. Į kaklo skausmus dažnai mėgstama numoti ranka, tačiau specialistai įspėja, jog įtampa kakle ir jo išsikišimas į priekį gali išsivystyti į rimtas sveikatos problemas.

Balandžio 30 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti čia.

Gydytojai stebi neįprastą situaciją – alergijos žiedadulkėms (šienligės) sezonas šiemet prasidėjo kaip niekada anksti, o pacientus varginantys simptomai – labai intensyvūs. Jei medžių žydėjimas jau pasiekia piką, alergiški kitiems augalams su baime laukia šylančių orų.

Naujas tyrimas rodo, kad pacientų, kuriuos gydo gydytojos moterys, mirtingumas yra mažesnis ir jie rečiau pakartotinai hospitalizuojami, palyginti su kolegomis vyrais. Tyrimu nebuvo siekiama paaiškinti šio rezultato, tačiau spėjama, kad taip yra todėl, kad gydytojos moterys sugeba geriau bendrauti su pacientais.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Medikai įspėja, kad Jungtinės Karalystės gyventojų, užsienyje užsikrėtusiųjų maliarija, atvejų skaičius yra didžiausias per 20 metų. Dėl padažnėjusių kelionių į atogrąžų šalis, kuriose paplitusi ši mirtina liga, britų turistai tapo itin pažeidžiami, skelbia portalas „The Sun“. Nauji Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūros duomenys atskleidė, kad pernai daugiau nei 2 tūkst.

XXI amžiaus rykšte vadinamas nevaisingumas vis labiau įsišaknija šeimose, svajojančiose susilaukti vaikelio. Kaip sako gydytoja Regina Žukauskienė, Lietuvoje vis dar sklando nemažai su nevaisingumu susijusių mitų, todėl ji pasiruošusi juos išsklaidyti ir tiksliai paaiškinti, ką turi žinoti abu partneriai, planuojantys šeimos pagausėjimą:  „Tapti ir būti tėvais – didelė atsakomybė, todėl nuo pirmo etapo tiek vyras, tiek moteris turi lygiaverčiai rūpintis savo fizine ir reprodukcine sveikat...

Tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali sukelti daugybę nemalonių simptomų – virškinimo sutrikimus, galvos skausmą, niežėjimą, bėrimus ar svorio praradimą. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip ir kodėl atsiranda ši problema.  Deividas iš Marijampolės klausė: „Sveiki, turiu klausimą apie maisto netoleravimą. Esu 27 metų ir pradėjau netoleruoti įvairių produktų: pieno, mėsos, kviečių. Galiu valgyti tik salotas, kiaušinius, žuvį.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Ar žinojote, kad kai kuriomis bakterinėmis ligomis galima užsikrėsti net nuo sveikų žmonių arba tiksliau – sveikai atrodančių žmonių? Apie 40–60 proc. vaikų ir 3–4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5–10 proc. asmenų yra meningokoko nešiotojai.

Tęsdamas vizitus po šalies gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ką tik apsilankė Naujoje Akmenėje. Jis konstatavo, kad nors pokyčiai vyksta, skaudulių išlieka ne vienas. Vienas didžiausių yra medikų trūkumas. „Pokyčiai apnuogina susikaupusias praeities problemas. Dideli pokyčiai reiškia daugiau problemų. Todėl pokyčių iniciatoriams reikia didelės vidinės jėgos ir nuoširdaus palaikymo“, – įspūdžiais dalinosi jis socialiniame tinkle.