Verslo naujienos
Naujausia informacija apie Lietuvos ir užsienio verslą, pinigus ir ekonomiką: atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos, kainos, mokesčiai, bendrovių naujienos, aktualūs teisės aktų pasikeitimai. Visos verslo naujienos vienoje vietoje.
Seimo opozicija nepalaiko dalies premjerės pateiktų siūlymų dėl gynybos finansavimo: pritartų obligacijoms
Premjerei trečiadienį inicijuojant trečiąjį susitikimą su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo, į jį grįžtanti opozicija teigia nepalaikanti dalies siūlomų variantų. Pasak jos atstovų, valdantieji neatsižvelgia į siūlymus dėl gynybos obligacijų.
Finansų ministerija kovą antrajame susitikime dėl gynybos pateikė keturis galimus variantus krašto apsaugos finansavimui.
Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspirtukų naudotojai jau kelis metus nukenčia dėl galvos ir galūnių traumų.
Čmilytė-Nielsen: priėmus nedidelį skaičių užsieniečių, Lietuva tęstų gerą bendradarbiavimą su ES valstybėmis
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą.
„Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.
4 iš 10 šalies gyventojų pirktų iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją – apklausa
Keturi iš dešimties šalies gyventojų (41 proc.) pirktų Lietuvoje parduodamą iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją, tačiau panaši dalis (45 proc.) teigia, kad jos neįsigytų, rodo trečiadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa.
Pasak apklausos, 11 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, ar pirktų iki šiol Rusijoje veikiančius verslus turinčių Lietuvos ar užsienio įmonių maisto ar kitas prekes, atsakė „tikrai taip“, 30 proc. – „greičiau taip“, 29 proc. – „greičiau ne“, 16 proc.
Kaip netikėta: nustatė, kad dauguma lietuvių priklauso nuo akcijų prekėms
Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.
Seimo pirmininkė ragina gyventojus dėl „Rheinmetall“ gamyklos matyti platesnį paveikslą: tai atneš daug pliusų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“.
„Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.
Kartu ir po darbo valandų: IKI kolegos susitinka uždaruose klubuose
Įvairios „Iki“ siūlomos papildomos naudos ir plačios vidinės karjeros galimybės – tik keletas iš gausybės privalumų, padedančių prekybos tinklui pritraukti naujų talentų ir išlaikyti esamus darbuotojus. Aukšta vidinė kultūra ir išskirtinė saviraiškos laisvė natūraliai skatina prekybos tinklo kolektyvą smagiai leisti laisvalaikį komandinį ryšį stiprinančiuose vidiniuose klubuose.
Baisogaliečiai pratinasi prie minties apie „Rheinmetall“ gamyklą, bet bijo tapti taikiniu
Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vaidina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.
Vyriausybė įtvirtins 5G prioritetą plečiant ryšio tinklą
Vyriausybė trečiadienį turėtų galutinai įtvirtinti, kad plėtojant ryšių infrastruktūrą prioritetas būtų teikiamas itin sparčiam 5G ryšiui.
Susiekimo ministerija parengė nutarimo projektą, pagal kurį bus galima pradėti rengti specialiuosius plėtros planus orientuojantis būtent į 5G plėtrą.
Ministrų kabinetas dar 2023 metų birželį valstybei svarbiu pripažino projektą, pagal kurį 2030 metų visoje Lietuvoje turėtų veikti itin spartus mobilusis 5G ryšys, bei tam skyrė 5 mln. eurų.
Seimo komitetas aptars bankų skyrių ir bankomatų problemas
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars komercinių bankų skyrių regionuose pokyčius ir bankomatų plėtros situaciją.
Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, parlamentarai su Lietuvos banko ir Bankų asociacijos atstovais ketinama aptarti bankų skyrių mažinimo tendencijas ir situaciją dėl grynųjų pinigų prieinamumo.
„Bankų asociacija papasakos, kokie jos atstovaujamų bankų planai ir taktikos. Gyventojų nedaugėja, matyt, ir bankai optimizuojasi.
Seime bus aptartas elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas
Trečiadienį Seime rengiamoje spaudos konferencijoje bus aptartas šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas.
Konferencijos organizatorius, Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad priimti sprendimai situaciją gatvėse tik pablogino.
„Už šį klausimą atsakinga Susisiekimo ministerija demonstravo neveiksnumą, neslėpė savo palankumo elektrinių paspirtukų nuomos verslui.
Parlamento etikos sargai spręs, ar Matijošaitis pagrįstai naudojo parlamentines lėšas kompiuterinei įrangai įsigyti
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija spręs, ar buvęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis pagrįstai naudojosi parlamentinėmis lėšomis, įsigydamas įvairios kompiuterinės ir garso įrangos.
Parlamento etikos sargai ėmėsi tirti M. Matijošaičio išlaidas po to, kai pats parlamentaras, sulaukęs klausimų dėl įvairių pirkinių, kreipėsi į komisiją.
Krašto apsaugos ministras partneriams pristatys peržiūrėtus gynybos prioritetus
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį Vyriausybėje pristatys peržiūrėtus gynybos prioritetus ir jų finansavimo poreikį.
„Pateiksiu, mano požiūriu, ambicingą, bet labai Lietuvos gynybą stiprinantį projektą, kryptis, kuriomis turėtume judėti“, – išvakarėse žurnalistams sakė ministras.
„Šitos kryptys paremtos balansu tarp divizijos sunkinimo, tai yra tankų vieneto kūrimo, ir oro gynybos. Tą balansą mums pavyko viduje rasti“, – pridūrė jis.
Dėl darbdavio negali užpildyti deklaracijos VMI: nenustebkite, jei skolos ims kauptis ir jums
Deklaruoti pajamas ir susimokėti mokesčius už praėjusius metus liko 2 savaitės. Vis tik ne visi ir ne visada tai gali padaryti – kartais nutinka taip, kad trūksta duomenų, nes darbovietės jų tiesiog nepateikė.
Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja baiminosi, kad gegužės 2 d., iki kada reikia pateikti pajamų deklaracijas, – jau visai netoli, o susisiekusi su įmone mergina pagalbos nesulaukė.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė, kad tokiu atveju yra dvi išeitys.
Armonaitė apie gynybos finansavimą: nemanau, kad PVM bus didinamas
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nemananti, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, turėtų didėti pridėtinės vertės mokestis.
„(...) Nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių“, – antradienį LRT televizijai sakė ministrė.
Armonaitės teigimu, verčiau galėtų būti perskirstoma savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Geriau degalų įsipilti dabar? Įspėja apie pokyčius degalinių švieslentėse
Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą.
Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.
LEA: vidutinė elektros kaina balandžio pirmoje pusėje buvo 38 proc. mažesnė
Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM, nurodo Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Skelbiama, kad trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.
KT: ES paramą gavusių šilumos įmonių kainų neribotas reguliavimas – antikonstitucinis
Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusių nepriklausomų šilumos gamybos įmonių kainodara gali būti reguliuojama neterminuotai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbia KT.
TVF puse punkto blogina Lietuvos BVP prognozę – šiemet jis augs 2,2 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,5 proc.
Pernai spalį TVF prognozavo, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., o 2025 metais – 2,6 proc.
„Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos gana sėkmingai atlaikė Rusijos sukelto energijos kainų šoko padarinius.
Bankų investicijos į atsinaujinančią energetiką auga sparčiai: pokyčius lemia ir įtempta geopolitinė situacija
Lietuvos bankų asociacija (LBA) informuoja apie sparčiai didėjančias kredito įstaigų investicijas į atsinaujinančią energetiką. Savo ruožtu SEB bankas akcentuoja, kad per dvejus metus tvaraus finansavimo apimtis išaugo daugiau negu dvigubai, tvaraus finansavimo konsultacijų poreikis išaugo daugiau negu pusantro karto. Anot specialistų, šį pokytį lėmė ne tik siekis kovoti su klimato kaita ir šalinti perteklinį CO2 iš atmosferos, bet ir įtempta geopolitinė situacija.