Vilniaus miestas, laimėjęs 1 mln. dolerių (876 tūkst. eurų) prizą, rengiasi įrengti mieste kelis šimtus mokymosi vietų, siekiant sostinę paversti didele mokykla. „Šį rytą paskelbta oficialiai žinia, kad mes esame tarp laimėtojų – tai iš tikrųjų sveikinu visus vilniečius. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kur labiausiai reikia tobulėti, norint pagerinti ateities gyvenimą mums visiems“, – lrt antradienio rytą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi beveik 9,9 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 10 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2020-2021 finansinių metų ataskaitoje. Už 2019–q2020 finansinius metus bendrovė išmokėjo 8,45 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2020-2021 finansinius metus, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, siekė 9,873 mln. eurų – 16,8 proc.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Pirmadienio pavakarę dėl sustiprėjusio vėjo į Klaipėdos uostą negali patekti dalis laivų. „Šiuo metu bangų aukštis siekia apie 5 metrus, locmanų kateris negali dirbti uosto išorėje, dėl to dalis laivų negali patekti į uostą. Keltų, kurie į uostą patenka be locmano, eismas neribojamas“, – pirmadienį pavakare BNS sakė Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai.

Nors sakoma, kad žiema kelininkus užklumpa netikėtai, visgi vairuotojai taip pat turi atlikti pagrindinius namų darbus, susijusius ne tik su saugiu vairavimu, bet ir transporto priemonės priežiūra. Viena iš būtinybių – nuvalyti apsnigtus, sunkiai įmatomus valstybinius regisracijos numerius.

Dalis Rygos oro uoste turėjusių leistis lėktuvų dėl snygio pirmadienį nukreipiami į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.  „Mūsų žiniomis, lėktuvai tam tikru laikotarpiu iš Rygos oro uosto buvo nukreipiami į mūsų oro uostus dėl prastų oro sąlygų“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Pirmadienį prastas oras pridarė nemalonumų ne tik lietuviams. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų į Rygą turėję skristi orlaiviai leidosi Lietuvoje arba suko ratus tikėdamiesi, kad gaus leidimą nutūpti. Iki 15 val. iš viso buvo nukreipti 6 skrydžiai, praneša Rygos oro uostas. Dar penki lėktuvai vėlavo nusileisti numatytu laiku. Nukreipti buvo lėktuvai, į Rygą skridę iš Kijevo, Varšuvos, Briuselio, Frankfurto, Dubajaus, Paryžiaus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu.  Aušrinės Armonaitės teigimu, tikimasi, kad situacija bus deeskaluota.  „Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Lietuvoje sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, nedarbingumo pažymėjimų kasdien išrašoma vis daugiau, teigia „Sodra“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.   „Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį sakydamas kalbą pasaulio lyderiams per virtualų Davoso forumą, perspėjo, kad konfrontacija tarp galingųjų valstybių gali turėti „katastrofiškų pasekmių“. Šis pasaulinio politikos ir verslo elito susitikimas, anksčiau vykdavęs fiziškai Šveicarijos Alpėse, dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos jau antrus metus iš eilės rengiamas nuotoliniu būdu. Xi Jinpingas forumą atidarė kalba, labai panašia į pasakytą praėjusiais metais.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Komerciniams bankams įsipareigojus iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų pinigų išgryninimo vietų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasarį aiškinsis šio proceso pažangą. Komitetas paprašė Lietuvos banko pateikti informaciją.  „Turėtume padaryti ir viešą parlamentinę kontrolę, (...) nes klausimas yra opus“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkas „Gazprom“ Stokholmo tarptautiniame arbitraže sausio 14-ąją inicijavo teisminį ginčą dėl dujų kainos Lenkijai padidinimo pagal galiojančią dvišalę sutartį atgaline data – nuo 2017-ųjų lapkričio mėnesio.

Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ sandėliuose dar yra baltarusiškos druskos likučių, bet šiuo metu turėtų atkeliauti druska iš Egipto – iš Baltarusijos druska nebebus tiekiama. „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas ramino ir sakė, kad dar turi šiek tiek baltarusiškos druskos. „Baltarusiška druska pirkta pagal 2020 metais spalio mėnesį sudarytą pirkimo sutartį.

Nemažai žmonių savo telefonus krauna naktimis, kad iš ryto rastų pilnai įkrautą bateriją ir galėtų išmaniuoju naudotis visą dieną. Nors tai gali būti patogu, išmaniojo baterija tuo tikrai nesidžiaugia. Kodėl krauti telefoną naktimis žalinga ir kuo pakeisti šį įprotį, kad baterija tarnautų ilgiau? „Išmaniuosiuose naudojamos ličio jonų baterijos, kurios, kitaip nei senosios nikelio baterijos, neturi „atminties“. Paprastai sakant, jas galima įkrauti nepilnai ir dėl to jų talpa nesumažės.