Užsienis

Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė: „Atsisakėme savo konfrontacinės retorikos ir grįžome prie esminio dialogo“. R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą.

Rusija nuo 2014 m. neteisėtai ir sistemingai sulaikė tūkstančius civilių ukrainiečių, teigiama trijų teisės eksperčių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdžiui Vienoje pristatytoje ataskaitoje. Eksperčių teigimu, jos turėjo „tinkamo pagrindo“ manyti, kad per tą laikotarpį buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. 2014 m. Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o 2022 m. vasarį Ukrainoje pradėjo plataus masto invaziją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. „Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne. „Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis.  Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.

Charkivo televizijos bokšto, į kurį pataikė Rusijos raketa Ch-59, funkcionalumas buvo iš esmės atkurtas, rašo UNIAN. Anot Charkivo srities karinės administracijos vadovo Olego Syniehubovo, televizijos signalas jau atkurtas. Charkivo televizijos bokšto funkcionalumas atkurtas Vis dėlto yra tam tikrų bėdų su vartotojų perjungimu. „Yra tam tikrų momentų dėl perjungimo, mes bendraujame su žmonėmis, kad būtina naudoti MX-7 signalus.

Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija.  Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.

Stokholme trečiadienį keli kaukėti vyrai įsiveržė į vieną iš teatrų ir per antifašistinį renginį susprogdino dūminių užtaisų, pranešė Švedijos policija ir renginio dalyviai. Švedijos sostinės pietuose esančiame teatre vykusiame renginyje, kurį organizavo Kairioji partija ir žalieji, dalyvavo apie 50 žmonių. „Trys žmonės greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežti į ligoninę“, – pranešė policija savo interneto svetainėje. Policija pridūrė neturinti informacijos apie šių žmonių sužalojimus.

Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo. Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.

Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo. „Visų kariaujančių šalių prašau: nutraukite karą. Siekite derybų. Siekite taikos“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas trečiadienio vakarą parodytame interviu JAV televizijos stočiai CBS. – Derybomis pasiekta taika yra geriau nei nesibaigiantis karas“. Paklaustas, ar pats galėtų būti tarpininku konfliktuose, 87-erių pontifikas teigė: „Aš galiu melstis. Darau tai.

Paramos Ukrainai skeptikai JAV prognozuoja, kad šią savaitę pasirašytas įstatymas dėl paramos Ukrainai siuntimo bus paskutinis priimtas didelis JAV pagalbos Kyjivui paketas, rašo „The Hill“. Kritikai pripažįsta, kad Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis laimėjo šį debatų etapą, prastumdamas 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

Rusija sudavė smūgį Balaklijos geležinkelio stoties teritorijai, kai keleiviniame traukinyje buvo žmonių, rašo „Ukrinform“. „Okupantai paleido raketą į geležinkelio stotį, kai elektrinio traukinio Charkivas-Raisinas keleiviniuose vagonuose buvo žmonių. Trys 37, 47, 60 metų moterys ir keturi 39, 49, 49 ir 62 metų vyrai dėl rusų apšaudymo patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų nuo sprogimo. Jie gydomi medicinos įstaigoje“, – sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Syniehubovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje. „Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas susirgo plaučių uždegimu, ketvirtadienį pranešė vyriausybės informacijos centras (Centrum Informacyjne Rządu, CIR).  „Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas artimiausiomis dienomis apribos viešą veiklą. Tai būtina dėl diagnozuoto plaučių uždegimo ir taikomo gydymo“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė CIR.

Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais  vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose. Kosminį laivą iškėlė nešančioji raketa „Langer Marsch 2F“. Astronautai Ye Guangfu, Li Congas ir Li Guangsu pakeis dabartinę „Tiangong“ įgulą, dirbusią kosmose šešis mėnesius. Šį į Žemę turėtų grįžti kitos savaitės pradžioje.

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas šias pareigas. Sprendimas gali turėti įtakos JAV vykdomosios valdžios įgaliojimų apimčiai ir daugybei teisinių klausimų, su kuriais susiduria D. Trumpas, siekiantis vėl tapti prezidentu.

Balandžio 23 d., antradienį, Vašingtono „Navy Yard“ rajone, netoli Los Andželo „Nationals“ parko, kur vietos komanda žaidė su Los Andželo „Dodgers“, ant žolės važiavo autobusas.  Žole važiavusį autobusą užfiksavo ir viešai publikavo socialinio tinklo „X“ vartotojas.  „Nauja autobusų stotelė?“, – klausė šaltinis.

Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Tai pirmas pranešimas apie Švedijos karių paramą nuo kovo mėnesio, kai šalis įstojo į NATO.

Malaizijoje šventės repeticija baigėsi tragedija – ore susidūrė du kariniai sraigtasparniai ir su trenksmu nukrito ant žemės. Dešimt žmonių, tą lemtingą dieną pakilusių į dangų, žuvo vietoje. O Los Andžele vienam tinklaraštininkui pavyko nufilmuoti neįprastą lėktuvo nusileidimą, o Libane dėl gamtinių anomalijų lėktuvas apskritai negalėjo pakilti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Malaizijoje sraigtasparniai užkliudė vienas kitą ir milžinišku greičiu rėžės į žemę.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą.

Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. M. Kalesnikava, atliekanti 11 metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą 2020 metais Baltarusijoje organizuojant antivyriausybinius protestus, ir kiti įkalinti opozicijos veikėjai ištisus mėnesius laikomi be ryšio su išoriniu pasauliu, todėl baiminamasi dėl jų gerovės.