Karas Ukrainoje

Chersono srities išlaisvinimo operaciją vykdantys Ukrainos kariai apstulbo išvydę, kad rusai buvo įsikūrę vienoje ir kaimo vietovių kiaulidžių. Rusų kariai gyveno kartu su gyvuliais tvarte. Ukrainos saugumo tarnyba paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų karių „buveinė“ vienoje iš Chersono srities gyvenviečių. Kariai nufilmavo rusų karių, nusprendusių apsigyventi okupuotoje kiaulidėje, buitį. Pačių rusų jau nebebuvo matyti, tačiau kiaulaitės laisvai sau ganėsi po teritoriją.

Rusijos patriarchas Kirilas paragino rusus ir dvasininkus dvi dienas melstis už Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą. Spalio 7-ąją V. Putinas mini savo 70-ąjį jubiliejų. Taigi tikinčiuosius melstis už invaziją į Ukrainą pradėjusio diktatoriaus sveikatą patriarchas Kirilas pakvietė būtent V. Putino jubiliejaus išvakarėse. Kartu jis patvirtino dviejų skirtingų maldų tekstus.

JAV prezidentas Joe Bidenas neatmetė galimybės per lapkritį Balyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. „Tai dar turi būti svarstoma“, – sakė jis žurnalistams, atsakydamas į klausimą apie galimybę per viršūnių susitikimą tiesiogiai pasikalbėti su Rusijos prezidentu, rašo „Le Figaro“. Baltieji rūmai taip pat anksčiau teigė, kad toks susitikimas nėra atmestas. Tačiau dviejų lyderių kelionių planai dar nėra nepatvirtinti.

JAV prezidentas Joe Bidenas mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra realūs, kelia didžiausią branduolinių ginklų panaudojimo riziką nuo Kubos raketų krizės ir gali privesti prie Armagedono. „(Putinas) nejuokauja, kai kalba apie galimą taktinio branduolinio ar biologinio bei cheminio ginklo panaudojimą, nes jo ginkluotosios pajėgos, galima sakyti, yra gerokai neišsivysčiusios.

Rusijos pareigūnai jau pradėjo ruošti Rusijos visuomenę galimam branduolinio ginklo panaudojimui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nors Vakarai kol kas nemato ženklų, kad Rusija ruoštųsi ginklo panaudojimui, anot V. Zelenskio, pavojinga yra vien apie tai kalbėti.

Spalio 7-ąją, praėjus jau daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasaulį vis dar šiurpina pranešimai apie kasdienius išpuolius ir masinių kapaviečių nuotraukos, o viso to kaltininkas Vladimiras Putinas tuo metu sutinka savo 70-ąjį jubiliejų. Portalas tv3.lt nupiešia Rusijos diktatoriaus V. Putino portretą – nuo pat jo gimimo iki dešimtis tūkstančių ar net daugiau ukrainiečių pražudžiusio karo Ukrainoje.

Rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra apie 500 rusų karių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, kiekvienas rusas kelia riziką nelaimei nutikti, tad kiek elektrinėje yra rusų – tiek rizikų nelaimei nutikti. Apie tai V. Zelenskis ketvirtadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius.

Kremlius apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį provokuojant branduolinį karą. Rusų supratimu, V. Zelenskis neva pareiškė, kad NATO turėtų suduoti prevencinį smūgį Rusijai. Vis dėlto tokių žodžių V. Zelenskis iš tikrųjų neištarė. Ketvirtadienio vakarą rusų propagandistai siaučia, rašo UNIAN. Rusų kanaluose rašoma, kad V. Zelenskis neva paragino NATO suduoti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai.

Charkivo srityje esančio Kupjansko-Vuzlovyi kaimo dirbtuvėse buvo rasti dviejų žmonių kūnai, remdamasi policija, rašo UNIAN. Anot policijos, abu kūnai turėjo smurtinių žymių, žmonių rankos buvo surištos už nugaros. Kūnai rasti kaime esančios plytų gamyklos teritorijoje. „Spalio 6 d. policijos pareigūnai ir prokurorai atliko įvykio vietos apžiūrą. Ant mirusiųjų rasta daug kūno sužalojimų, rodančių, kad jie mirė smurtine mirtimi. Žaizda ant vieno iš mirusiųjų panaši į kulkos žaizdą.

Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas pareiškė, kad Rusijos pareigūnai turėtų nustoti meluoti apie įvykius karo lauke Ukrainoje, rašo CNN. „Pirmiausia reikia liautis meluoti. Apie tai jau daug kartų kalbėjome... Bet kažkodėl tai, matyt, nepasiekia atskirų aukštų pareigūnų“, – interviu su žurnalistu Vladimiru Solovjovu sakė A. Kartapolovas. „Mūsų Rusijos miestas Valuikiai... yra nuolat apšaudomas.

Rusija karui Ukrainoje finansiškai ruoštis pradėjo labai seniai – prieš maždaug dešimt metų, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Net ne metų, o dešimtmečių senumo įvykiai, kuomet Rusija, visų pirma, bandė apeiti Ukrainą ir Lenkiją, kalbant apie dujų tiekimą Europai – finansavo „Nord Stream“ ir „South Stream“ dujų projektus, kurie ekonominės logikos neturėjo, tik politinę“, – sako Ž. Mauricas.

Lietuvos pilietis gavo šaukimą į dalinę mobilizaciją Rusijoje, rašo „Readovka“. Komisariato nesujaudino nei tai, kad vyras neturi Rusijos pilietybės, nei tai, kad niekada nėra tarnavęs. Minėtam kanalui istoriją papasakojo pats E. B. Rašoma, kad vyras neturi Rusijos pilietybės, o turi tik 2016-aisiais išduotą leidimą gyventi šalyje. Vyras pasakoja Rusijoje gyvenantis nuo 2001 m., čia baigė sporto mokyklą, o į tėvynę, Lietuvą, kartais grįžta dėl šeimyninių aplinkybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis privalo atremti Maskvos invaziją, „kad rusų tankai nepultų Varšuvos arba vėl nepultų Prahos“. Kreipdamasis į Prahoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) iniciatyva susitinkančius Europos valstybių vadovus, V. Zelenskis taip pat paragino Vakarų sostines tiekti jo kariuomenei daugiau ginklų, kad ji galėtų „nubausti agresorių“....

Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatmeta galimybės, kad per Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino gimtadienį okupantai gali Ukrainoje surengti tam tikras provokacijas, rašo UNIAN. Penktadienį, spalio 7-ąją, V. Putinas švęs 70-metį.

Vienas Rusijos karys gali nuoširdžiai padėkoti ukrainiečių pajėgoms, kad paėmė jį į nelaisvę. Sužeistas eilinis iš Abchazijos įkliuvo ukrainiečiams besislapstantis vieno iš pastatų rūsyje Charkivo srityje. Rusų karys Vladimiras Trofimenka, tarnavęs dalinyje Nr. 09332 Abchazijoje ir atsidūręs fronto linijoje Charkivo srityje gali netekti rankos, kurią dabar bando išgelbėti ukrainiečių medikai.

Įpusėjus aštuntam karo Ukrainoje mėnesiui agresorės Rusijos ekonomika rodo rimtus stagnacijos požymius. Kiek laiko Rusija ruošėsi karui Ukrainoje, kokių gudrybių griebėsi kaupdama finansines atsargas ir kokias klaidas padarė? Kiek laiko Rusija dar sugebės tempti? Apie tai TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina ekonomistą Žygimantą Mauricą.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė per mažiau nei savaitę susigrąžino daugiau nei 400 kv. kilometrų pietiniame Chersono regione po to, kai Maskva pareiškė aneksavusi šią teritoriją. „Nuo spalio pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino daugiau kaip 400 kv. kilometrų ploto Chersono srityje“, – sakė Ukrainos pietinės kariuomenės vadovybės atstovė žiniasklaidai Natalija Humeniuk internetinėje spaudos konferencijoje.

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenka G20 šalių susitikime Indonezijoje viešai pasiūlė Ukrainos parlamentui „sėsti prie derybų stalo“. Jos teigimu, Rusija pasisako už taikų „konflikto“ sureguliavimą, tačiau apie okupuotų teritorijų grąžinimą kalbos ir būti negali. „Sėskime tiesiog šiandien parlamento „dvidešimtuko“ arenoje prie derybų stalo: Rusijos parlamentas ir Ukrainos parlamentas.

Trys rusų kariai savanoriškai pasidavė į nelaisvę ir pardavė Ukrainai jiems išduotą šarvuotį. Informaciją apie tariamą pasidavimą paskelbė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas ir patvirtino ją pridėtu vaizdo įrašu. Jame matyti, kaip į sutartą vietą atvyksta rusų šarvuotis su balta vėliava, iš jo išlipa trys vyrai ir pasiduoda ukrainiečių kariams.

Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba tvirtina, kad rusams trūksta karių apginti okupuotą Chersono sritį Pietų Ukrainoje, todėl Rusija greičiausiai planuoja į šį sektorių dislokuoti mobilizuotus rezervistus.

Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovai ketvirtadienį kartu su Europos Sąjungos vadovais dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kurio tikslas – suvienyti žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 skirtingoms dalyvaujančioms šalims.

Rusijos kariuomenė ir žiniasklaidos priemonės stengėsi pateikti, kad triuškinančiai rusų pralaimėtą Lymaną saugojo Donbaso šauktiniai ir savanoriai. Tačiau paaiškėjo, kad į Lymaną buvo permestos elitinės GRU (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiosios pajėgos, mūšių dėl miesto metu patyrusios ženklių nuostolių. Remiantis BBC antradienį paskelbtu tyrimu, elitinis, labai slaptas Rusijos karinės žvalgybos padalinys Ukrainoje galėjo netekti iki trijų ketvirčių savo žvalgybos darbo jėgos.

Rusų karių „kankinimo rūsyje“ aptikta tariamai auksinių dantų dėžutė, tikėtina, priklausė vietos stomatologui, iš kurio šį „auksinį“ palikimą pavogė okupantai. „Bild“ aptiko Piskų Radkivkų stomatologą, kuris nustebo išvydęs nuotraukas su auksinėmis dantų karūnėlėmis. Charkivo srityje, netoli Iziumo aptiktas ukrainiečių karių ir vietos gyventojų kankinimo rūsys pribloškė tyrėjus – liudininkų teigimu, žmonės jame buvo kankinami, o vėliau gyvi užkasami į žemę.

Ukrainos atsargos pulkininkas, dabar dažnai komentuojantis karą Ukrainoje, Olehas Ždanovas, prognozuoja, kaip ukrainiečiai galėtų išlaisvinti Donecką ir apskritai „išvalyti“ Rytų Ukrainos Donbaso regioną nuo rusų okupantų. Jo teigimu, Donecke ukrainiečiams neturėtų kilti ypatingų problemų – ten nėra rusų kariuomenės, kariuomenės daliniai daugiausiai sutelkti pramoninėse zonose.

Vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas trečiadienį paragino kariuomenės pareigūnus pasiaiškinti po kelių triuškinančių pralaimėjimų Ukrainoje. „Privalome nustoti meluoti. Gynybos ministerijos ataskaitos nesikeičia. Žmonės žino. Mūsų žmonės nėra kvaili. Tai gali lemti pasitikėjimo praradimą“, – valstybinės žiniasklaidos žurnalistui kalbėjo parlamento žemųjų rūmų Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.

Per trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietiniame fronte padarė nemažos žalos rusų pajėgoms. Pranešama apie sunaikintus 35 rusų technikos vienetus bei nukautus beveik 60 karių. Kaip praneša Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“, Ukrainos raketų ir artilerijos padaliniai trečiadienį atliko daugiau nei 350 ugnies misijų, nukaudami 58 okupantus ir kelis dešimtis vienetų įrangos.

Prieš mėnesį įvykęs greitas Ukrainos proveržis Charkivo srityje lėmė, kad į Ukrainos karių rankas pateko šimtai Rusijos šarvuočių. Kadangi Rusijos kariuomenė iš užimtų teritorijų traukėsi chaotiškai, jie sprukdami apleido sunkiąją ginkluotę ir savo sandėlius, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ). Rusija taip pat paliko daug sovietinio stiliaus artilerijos sviedinių, kurių Ukrainoje beveik nebeliko.

Rusijos pajėgos atsitraukdamos Donecko srityje susprogino užtvanką, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Dėl to buvo užtvindytas Raihorodoko miestelis Kramatorsko regione. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:51 | Aukų Zaporižioje skaičius išaugo iki septynių Po Rusijos įvykdytos raketų atakos Zaporižioje aukų skaičius išaugo iki septynių, rašo UNIAN. „Labai apgailestaudamas turiu pranešti, kad padaugėjo miesto centro apšaudymo aukų.

JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Vladimiro Putino bendražygio Aleksandro Dugino dukros Darjos Duginos nužudymą įgaliojo Ukrainos vyriausybės atstovai, rašo CNN. Tai kanalui patvirtino su žvalgybos informacija susipažinę šaltiniai. Jų teigimu, JAV iš anksto nežinojo apie šį planą ir kol kas neaišku, kas konkrečiai, JAV manymu, pasirašė už nužudymą. Taip pat neaišku, ar JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žinojo apie šį planą arba jam pritarė.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova išvadino Lietuvos Vyriausybę „iškrypėliais“. Tokia žinutė trečiadienį vakare atsirado jos „Telegram“ kanale. „Lietuvos Vyriausybė nusprendė skirti Ukrainai 2,9 mln. eurų, kurie liko Afganistano stabilizavimo proceso rėmimo fonde. Tokį sprendimą galėjo priimti tik iškrypėliai“, – pareiškė M. Zacharova.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė besitikįs, kad padėtis Kremliaus aneksuotuose Ukrainos regionuose „stabilizuosis“, Maskvai patyrus virtinę nesėkmių mūšio lauke ir Kyjivui susigrąžinus kelių svarbių gyvenviečių kontrolę. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad padėtis naujose teritorijose stabilizuosis“, – sakė V. Putinas per vaizdo pokalbį su rusų mokytojais.

Trečiadienį Ukrainos Charkivo srityje rasti dviejų, kaip manoma, kankintų vyrų kūnai, pranešė prokuratūra, rašo „Sky news“. Rasti maždaug 30–35 m. amžiaus vyrų kūnai. Jie aptikti laisvalaikio komplekse išlaisvintame Novoplatonivkos kaime. Anot pareiškimo, abu vyrai buvo rasti surakinti antrankiais. Vienam galvoje rastas lūžis, kitam – šautinė žaizda galvoje. Anot ukrainiečių, juos nužudė komplekse dislokuoti Rusijos kariai.

Neseniai išlaisvintame Ukrainos mieste Lymane, esančiame rytinėje Donecko srityje, rasta daugiau nei 50 kapų su civilių gyventojų kūnais, rašo „Ukrinform“. Apie tai iš įvykio vietos pranešė „Hromadske TV“. „Rusai kasė tranšėjas ir vertė žmones, kuriuos įtarė bendradarbiavus su Ukrainos kariuomene, rinkti žuvusiųjų kūnus, kad jie būtų perlaidoti“, – cituojamas kanalo pranešimas. Pranešama, kad šiose kapinėse palaidota daugiau kaip 50 žmonių.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Kalbant apie Lietuvos visuomenės nuotaikas karo Ukrainoje akivaizdoje, galima išskirti tas pačias fazes, kaip ir kovido pandemijos metu: iš pradžių buvo susitelkimas ir atjauta, vėliau ateina nuovargis ir savų problemų iškėlimas. Elonas Muskas nusprendė „virtuvinius“ pokalbius iškelti į viešąją erdvę ir pasiūlė savo karo tarp Ukrainos ir Rusijos baigties planą, kuris iš esmės numato dalies Ukrainos teritorijų netektį.

Čekai, neseniai suaukoję pinigus tankui ukrainiečiams, internete juokiasi iš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino. Čekai sukūrė peticiją dėl Kaliningrado srities prijungimo prie Čekijos ir svetainę, kurioje kviečia aplankyti neva jau prie šalies prijungtą Kaliningradą. Kaip rašo „Czech Radio“, antradienį interneto svetainėje petice.cz buvo paskelbta peticija, kurioje raginama balsuoti už Rusijos Kaliningrado srities prijungimą prie Čekijos.

Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Ji abejoja Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko gerais norais kovoti prieš Rusijos propagandą. Jai klausimų sukėlė už „Contribee“ platformoje surinktas lėšas nupirkti tūkstančiai netikrų rusiškų socialinių tinklų profilių.

Per Konservatorių partijos konferenciją Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss trečiadienį teigė, kad, reaguodama į išorės grėsmes, valstybė artimiausiu metu didins gynybos išlaidas. „Iki dešimtmečio pabaigos išlaidas gynybai padidinsime iki 3 proc. BVP“, – sakė L. Truss. Ją cituoja britų transliuotojas BBC. „Tai užtikrins, kad mūsų ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios kovoti su naujomis kylančiomis grėsmėmis.

Ukraina trečiadienį pareiškė pasiekusi laimėjimų rytiniame Luhansko regione, anksčiau visiškai kontroliuotame Rusijos, po to, kai išlaisvino teritorijų kaimyniniame Donecko regione ir pasistūmėjo pietiniame fronte. „Luhansko srities deokupacija jau oficialiai prasidėjo. Kelios gyvenvietės jau išlaisvintos iš Rusijos kariuomenės, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten iškelia Ukrainos vėliavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui už „nuolat besitęsiančią gynybinę ir finansinę paramą“, Vašingtonui paskelbus apie naują ginklų siuntą į Kyjivą. Kaip rašoma V. Zelenskio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime, abi pusės aptarė „papildomas sankcijas (ir) padėtį mūšio lauke“, po to, kai Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios Ukrainai 625 mln. JAV dolerių (627 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymus dėl keturių Ukrainos regionų aneksijos, rodo vyriausybės portale paskelbti dokumentai. Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys „priimtos į Rusijos Federaciją pagal Rusijos Federacijos konstituciją“, sakoma dokumentuose. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas savo ruožtu sakė, kad šie Rusijos sprendimai neverti nė popieriaus, ant kurio surašyti.

Netoli Kyjivo per Irano gamybos dronų ataką buvo sužeistas žmogus, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba. Dronų ataka įvykdyta prieš Bila Cerkvos miestą, esantį į pietvakarius nuo sostinės. „Naktį priešas smogė Bila Cerkvai „Shahed-136“ tipo dronais kamikazėmis“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė O. Kuleba. Per ataką buvo sužeistas žmogus, apgadinta infrastruktūra, sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė, kaip po išvadavimo atrodo Ukrainos miestas Lymanas, esantis Rytų Ukrainoje, Donecko srityje. Nuotraukose, kuriomis pasidalino Ukrainos lyderis, matyti, kad miestas buvo stipriai apgadintas per daug mėnesių trukusią rusų okupaciją. Oficialiai Ukrainos pajėgos Lymaną išvadavo spalio pirmosiomis dienomis. „Štai ką okupantas paliko Ukrainos Lymane.

Ukrainos tyrėjai Iziumo apylinkėse, Piskų-Radkivkų kaime, aptiko dar vieną gyventojų kankinimo vietą. Ukrainos teisėsauga skelbia, kad čia į nelaisvę paimti asmenys būdavo kankinami gyvi užkasami po žeme, o tuomet iškasami. Ukrainos šiaurės rytuose esanti Charkivo sritis jau beveik visiškai išvaduota nuo okupantų. Tačiau įžengę į Charkive esantį Iziumą ir jo apylinkes, Ukrainos gynėjai aptiko siaubingų radinių – masinių kapaviečių, rūsiuose įrengtų kankinimo kambarių.

Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) antradienį pranešė, kad jos generalinis direktorius Rafaelis Grossi šią savaitę nuvyks į Kyjivą ir Maskvą. R. Grossi „tęs savo konsultacijas“ dėl branduolinio saugumo ir apsaugos zonos aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę nustatymo, sakoma TATENA pranešime. Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre.

Šiaurės Atlanto aljansas kol kas nemato galimo Rusijos pasirengimo branduoliniam bandymui ženklų, tačiau toliau atidžiai stebi situaciją, komentare „Reuters“ pareiškė NATO atstovas. „Nematome jokių pokyčių Rusijos branduolinėse pajėgose, bet NATO ir Aljanso narės išlieka budrios“, – sakė anonimiškumo pageidavęs NATO atstovas. Primename, kad pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasigirdo pranešimų apie galimą Rusijos rengiamą branduolinį bandymą.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kitą pirmadienį šaukia skubų susitikimą Rusijos paskelbtai keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksijai aptarti, sakė JT atstovas. Per susitikimą 193 JT šalys narės svarstys šiuo metu rengiamą rezoliuciją dėl aneksijos, Rusijai praėjusią savaitę vetavus šio Maskvos žingsnio pasmerkimą Saugumo Taryboje, antradienį sakė diplomatiniai šaltiniai.

Europos Sąjungos valstybių atstovai antradienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujo – aštuntojo – sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai paketo, įskaitant rusiškos naftos kainos ribojimą, skelbia „Politico“. Apie sutarimą dėl naujojo sankcijų paketo „Politico“ skelbia, remdamiesi septyniais Europos diplomatais, taip pat „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ korespondentu Rikardu Jozwiaku.

Ukrainos pajėgos išvadavo šešias gyvenvietes Luhansko srityje, praneša vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Vietos gyventojai raginami pasitraukti nuo fronto linijos ir likti netoli savo slėptuvių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:55 | Ruošiamasi paleisti penktąjį Zaporižios AE bloką Ruošiamasi paleisti vieną iš šešių šiuo metu sustabdytų Zaporižios atominės elektrinės reaktorių, rašo „The Guardian“. Šiuo metu elektrinė yra okupuota rusų pajėgų.