Sodas ir daržas

Sinavadas (lot. Aquilegia) – kiekvieno sodininko džiaugsmas: priežiūros reikalauja nedaug, o atrodo labai puošniai sode. Amerikos Kolorado kalnuose sinavadas auga prie upių kaip laukinė gėlė, o pas mus yra sodinamas sodybose ir labai mylimas dėl savo ypatingų, dvispalvių žiedų. Pasidalinsiu, kaip aš auginu ir prižiūriu sinavadus savo sode.    Kas yra sinavadas Sinavadas (lot. Aquilegia), dar vadinama močiutės bonkute, yra daugiametė gėlė, žydinti pavasarį.

Agurkai – viena mėgstamiausių vasaros daržovių. Jie gaivūs, sultingi ir visiškai neturi kalorijų. Iš tiesų net 95 proc. agurko sudaro vanduo. Tai nėra įnoringa daržovė ir tikrai ne tokia lepi kaip, pvz., pomidorai. Vis dėlto, norint gero ir skanaus derliaus, priežiūros agurkams reikia. Visų pirma agurkams labai svarbus laistymas, o po to ir tręšimas. Agurkai vegetacijos laikotarpiu tręšiami net kelis kartus.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Snaputis (lot. geranium) yra žydintis snaputinių augalų genties augalas, paplitęs beveik visame pasaulyje. Snapučių rūšių žinoma apie 380. Pavadinimas galimai kilęs iš graikų kalbos, kadangi graikų kalboje žodis „geranos“ reiškia gervę, o snapučio subrandinti vaisiai yra panašūs į gervės snapą.  Augalas ypatingas tuo, kad yra nelepus, atsparus ligoms, gali augti beveik visur, iš vieno kero išaugindamas ilgus, išsišakojusius, nemažą plotelį žemės galinčius padengti stiebus.

Agurkai – viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių, kasmet auganti ne vieno darže ar šiltnamyje. Kad auginti agurkus būtų paprasčiau, o derlius džiugintų gausa, ekspertė pasidalijo naudingais agurkų auginimo ir priežiūros patarimais.

Hortenzijos – vienos populiariausių sodo gėlių, kurios džiugina įvairiaspalviais, dideliais žiedais. Hortenzijų rūšių yra net gi kelios, tačiau kaip išsirinkti geriausią ir tinkamiausią savo sodui? Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais 11:00 val. per TV3 televiziją. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Eglė Petkevičienė kalbės apie tai, kaip išsirinkti geriausią hortenzijų rūšį.

Ar kada nors žvelgėte į savo veją ir pastebėjote storus samanų lopinėlius? Nors teoriškai samanos nėra piktžolės, jos gali gadinti bendrą sodo vaizdą.  Samanos yra paprastas ir senovinis augalas su negilia šaknų sistema. Tai augalas, kuris įsitvirtina visur, kur tik gali. Tai reiškia, kad samanos augs visur, kur žolė nėra pakankamai tanki, kad jas išstumtų. Laimei, atsikratyti samanų vejoje nėra labai sunku.

Ar jau spėjote išsiauginti svogūnų daigų? O gal jums patogiau svogūnus auginti iš įsigytų sodinukų? Abu šie auginimo metodai yra geri ir dažnai taikomi, todėl aptarsime, kada sodinti svogūnus jau į lauko dirvą abiem atvejais.  O neturintiems galimybių sodinti lauke, pasidalinsime patarimais, kaip svogūnų laiškų užsiauginti ant palangės. Be to, šį kartą kalbėsime apie vasarą auginamas daržoves, o žieminius svogūnus palikime ramybėje iki rudens.

Arbūzai – šilumamėgiai augalai, todėl ilgą laiką apie jų auginimą Lietuvos klimato sąlygomis galėjome tik svajoti. Tačiau šiuo metu yra, bene, 18 skirtingų veislių, kurias galime užsiauginti patys. Tereikia šiek tiek žinių ir būtinai kantrybės.

Grigiškių seniūnija pasidalino įspėjimu – pamatę šį grėsmę keliantį augalą praneškite seniūnijai. „Sosnovskio barščiai – piktžolė, kelianti grėsmę tiek augalams, tiek žmogui! Prašome gyventojų pagalbos identifikuojant jų augimo vietas Grigiškių seniūnijos teritorijoje“, – rašo savo socialinio tinklo paskyroje.

Dažnas daržininkas pomidorų pasisėja pats. Šiuo metu daigai jau išpikiuoti, laukia dar šiltesnių, pastovesnių orų ir keliaus į šiltnamius ar lauko daržą. Kaip juos pasodinti, kad derlius būtų kuo gausesnis? Žinome, kad net ir sodinant šiltnamyje geriausia būtų sėjomaina, tačiau dažniausiai dėl mažo ploto to negalime daryti. Tad išeitis – gerinti dirvą. Ją reikėtų lengvai perkasti ir papildyti kompostu.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad norint kirsti, perkelti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (medį ar krūmą), augančius privačiuose sklypuose, reikalingas leidimas. Socialiniuose tinkluose AAD pasidalino priminimu, kada želdiniai laikomi saugotinais. Paaiškino, kada genėjimui reikalingas leidimas Taip pat primenama, kas išduoda leidimus saugotinų želdinių intensyviam genėjimui (šalinant daugiau kaip 30 proc.

Dėliodama sėklų pakelius ir planuodama sėją, žinoma, į tuos planus įtraukiu ir rudens gėrybių karalių – moliūgą. Kaip gi be jo? Juk rudenį bus labai smagu visokio gėrio žiemai iš jo išsivirti. Jūs irgi, nepagailėkite darže kokio kampelio ir užsiauginkite šių daržovių patys. Nežinote kada ir kaip juos sėti? Ne bėda – viską papasakosiu, kaip ir kada sėti moliūgus, ir patys įsitikinsite, kad tai labai paprasta.

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą – ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje. Tam pravers keletas naudingų patarimų.

Agrastų sodinimas – tai tarsi nostalgiška kelionė į vaikystę, kai šios gardžios ir įvairiaspalvės uogos džiugindavo beveik visą vasarą. Tik viena bėda – subadyti pirštai, nes daugelis agrastų, kaip ir gėlyno karalienės rožės, yra su spygliais. Agrastai Lietuvoje auginami labai seniai, dar nuo 19 a. vidurio, tad daugelis paslapčių, kaip gauti didelį uogų derlių ir išsaugoti augalus sveikus, buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.

Jeigu ne obuoliai, tuomet kriaušės, taip? Lietuviai (ir ne tik) mėgsta šiuos vaisius, todėl greičiausiai bent jau kas antrame sode puikuojasi kriaušė. Jos auginimas, sodinimas ir priežiūra nesudėtinga bei nereikalaujanti didelių pastangų, o rezultatas – ne vienerius metus džiuginantis saldžių, naudingų vaisių derlius. Netgi kvapą gniaužiantis žydėjimas ir blizgūs medžio lapeliai pagražins kiemo aplinką.

Gėlyne šalia pavasarį atbundančių krokų, narcizų, tulpių ir kitų pirmų pavasarinių gėlių, su mumis nuo balandžio sveikinasi ir raktažolė. Rūšių įvairove besididžiuojanti gėlė puošia gėlynus, alpinariumus ir kapavietes įvairiausio stiliaus, formos bei spalvų žiedais. Šias gėles pamėgs ir kambarinių gėlių mėgėjai, nes kai kurios rūšys pritaikytos auginti patalpose.

Jeigu grybavimo krepšeliai jau nuo rudens pabaigos pakabinti ir laukia kito rudeninio sezoną, tai leiskite jiems „ilsėtis” nebent tik iki pavasario. Nuo balandžio mėnesio prasideda briedžiukų augimas, tad grybavimo sezoną galite atidaryti žymiai anksčiau. Pirmiausiai išmokite juos atskirti nuo bobausių ir kitų panašių grybų, o vėliau prisirinkite šių ypatingai naudingų briedžiukų. Mes tik pasiūlysime receptą, kaip juos skaniai suvalgyti.

Daugelis sodininkų turi problemų su kenkėjais, įskaitant skruzdes. Jei norite sužinoti, kaip atsikratyti skruzdėlių sode nenaikinant augalų, čia rasite keletą naudingų patarimų. Pateikiame keletą puikių natūralių būdų, kaip naikinti skruzdes arba jas atbaidyti, nesunaikinant augalų ekosistemos. Skruzdėlės yra ir vienodai svarbios vienam sodui, ir kenksmingos.