Andrejus Akimovas

Andrejus Akimovas yra vienas artimiausių Putino bendražygių nuo vaikystės, žinoma, kad jie dar mokyklos laikais buvo draugai. tad nieko nestebina, kad vėliau jis tapo vienu artimiausiu Putino bendražygių.

Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Andrejus Akimovas nuo 2002 m. lapkričio 21 d. daugiau nei septynerius metus buvo „Gazprombank“ valdybos pirmininkas. Nuo 2003 m. birželio mėn. ir bendrovės „SOGAZ“ direktorių tarybos narys.

Andrejus Akimovas gimė 1953 m. rugsėjo 22 d. Leningrade, Gynybos ministerijos inžinieriaus šeimoje. Litvinenkos atsiminimuose rašoma, kad septintajame dešimtmetyje Akimovas ir Putinas buvo mokyklos draugais, o vėliau tapo vieni perspektyviausių SSRS KGB Pirmojo pagrindinio direktorato 4-ojo ir 3-iojo skyrių specialistų.

Oficialioje biografijoje apie tai nekalbama. 1975 metais Akimovas Maskvos finansų akademijos Tarptautinės ekonomikos fakultete įgijo tarptautinės ekonomikos, finansų ir bankininkystės specialybę. Nuo 1974 m., trylika metų, Akimovas ėjo aukštas pareigas „Vnešekonombank“. 1985–1987 m. buvo „Vneštorgbank“ filialo Ciuriche generalinio direktoriaus pavaduotoju. Tuo metu Šveicarijos bankas turėjo išskirtinę funkciją – politbiuro nurodymu prekiauti auksu, manipuliuojant tauriojo metalo kainomis pasaulinėje rinkoje. 1987–1990 metais jis vadovavo sovietų užsienio bankui „Donaubank“ Vienoje.

Pasibaigus sovietinei verslo kelionei į Vieną, 1990 metais Akimovas Šveicarijoje atidarė „Investment Management & Advisory Group“ (IMAG) įmonių grupę, kuri užsiėmė investicijų pritraukimu į SSRS ir rusiškos naftos pirkimu. IMAG konsultacijos padėjo sukurti pagrindą būsimam Genadijaus Timčenkos, artimo Putino draugo ir vieno didžiausių naftos prekiautojų pasaulyje, likimui.

1991–2002 m. jis dirbo „Vneštorgbank“ valdybos pirmininko patarėju. 2002 metais Akimovas ėjo „Gazprombank“ valdybos pirmininko pareigas. Nuo kitų metų jis tapo „Gazprombank“ direktorių valdybos pirmininko pavaduotoju ir pateko į draudimo bendrovės „SOGAZ“ direktorių valdybą, kurią tuo metu nupirko bankas „Rossija“, dar vadinamas „Putino draugų banku“. Pažymėtina, kad jis aktyviai verbavo KGB/FSB darbuotojus į vadovaujančias pareigas „Gazprombank“.

Nuo 2004 metų liepos jis yra Šveicarijos bendrovės „RosUkrEnergo“, bendros „Gazprombank“ ir Austrijos „Raiffeisen Investment“ įmonės, kuri tiekė Turkmėnistano dujas Ukrainai, koordinacinės tarybos narys. 2006 m. birželį jis buvo išrinktas į naują „SIBUR Holding“ direktorių tarybą, vėliau prisijungė prie „Novatek“ ir ,,Gazprom“ direktorių valdybos. Futbolo klubo „Zenit“ direktorių tarybos narys.

2018 m. balandžio 6 d. Andrejus Akimovas buvo įtrauktas į JAV „Kremliaus sąrašo“ sankcijas tarp 17 pareigūnų ir 7 verslininkų iš Rusijos, artimų Vladimirui Putinui.

Nuopelnai Kremliaus režimui

Jis prie Kremliaus režimo prisidėjo dėl sukčiavimo, pinigų plovimo, ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, artumo Putinui.

Remdamiesi Andrejaus Akimovo biografija, aiškėja, kad jis yra neatsitiktinis darbuotojas Putino sistemoje. Asmuo, priimtas į SSRS tarptautinius valiutos sandorius užsienyje, negalėjo nepalaikyti glaudžių ryšių su KGB. Trečdalio „Gazprombank“ akcijų pardavimas 2005 m. „Dresdner Bank“, kuriam vadovavo Putino Stasi draugas Matthias Warnig (vėliau tapo „Nord Stream AG“ generaliniu direktoriumi) ir atitinkamų darbuotojų įdarbinimas byloja apie glaudų Akimovo struktūrų ryšį su Rusijos čekistų elitu.

Be to, verta paminėti, kad „Gazprombank“ valdo „Gazprom“ žiniasklaidos turtą („NTV“, „TNT“, „Match TV“ kanalus, „Echo Moskvy“ radiją, „Avtoradio“, „Rutube“ vaizdo įrašų platformą ir daugybę kitų žiniasklaidos priemonių).

2018 metų vasarį Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija (FINMA) uždraudė Šveicarijos „Gazprombank“ pritraukti naujus, privačius klientus. FINMA tyrimas atskleidė rimtus pažeidimus „Gazprombank“ darbe 2006–2016 metais ir įtarė jį pinigų plovimu. Bankas niekada negalėjo pateikti įtikinamų daugelio įtartinų operacijų pagrindimo. „OCCRP“ ir „Novaja gazeta“ tyrimo duomenimis, kai Vladimiro Putino draugui violončelininkui Sergejui Rolduginui priklausanti „International Media Overseas“ atidarė sąskaitą „Gazprombank“ Šveicarijoje, Rolduginas nenurodė, kad yra „politiškai veikiamas asmuo“ (PEP).

„Gazprombank“ turėjo patikrinti Rolduginą ir įtartinus sandorius, tačiau to nepadarė. Be to, „Gazprombank“ padėjo „Rosneft“ parduoti savo akcijas už aukščiausią įmanomą kainą, pirkdamas IPO vertybinius popierius už 3,5 mlrd. dolerių, kuriuos vėliau perpardavė.

Tam tikrų įtarimų kelia ir Akimovo dalyvavimas vadovaujant „RosUkrEnergo“. Ši Šveicarijos įmonė tarpininkavo tiekiant rusiškas dujas Ukrainai, nepaisant to, kad naudojimasis šios įmonės paslaugomis nebuvo ekonomiškai pagrįstas. Manoma, kad „RosUkrEnergo“ buvo susijusi su Semionu Mogilevičiumi, įtariamu Solncevo organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderiu.

Kaip ir sovietmečiu, kai Akimovas padėdavo pristatyti ir parduoti sovietinį auksą, gabentą į Šveicariją po keleivinių lėktuvų sėdynėmis (anot tų įvykių liudininko Nikolajaus Krotovo), jis ir toliau skatina abejotinas valdančiojo režimo operacijas Kremliaus užsienio prekybos sferoje. Išplėtoti ryšiai su specialiosiomis tarnybomis leido jam sustiprinti savo pozicijas Putinui atėjus į valdžią. Turint omenyje itin didelį Kremliaus susidomėjimą tokiomis operacijomis, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu žinomi Andrejaus Akimovo veiklos faktai tėra ledkalnio viršūnė, kuri vis dar laukia savo tyrėjo ir atitinkamų sankcijų.

Į viršų