Daugybę šimtmečių nėštumas ir gimdymas buvo išskirtinai moteriška patirtis, kurioje vyras neturėjo jokios teisės dalyvauti.
Šiuolaikinėje visuomenėje vos per kelis dešimtmečius šis stereotipas buvo visiškai sulaužytas. Moterys drąsiai konkuruoja su vyrais srityse, kurios anksčiau laikytos išskirtinai vyriškomis, o vyrai žengia į moters paslapčių pasaulį.
Stereotipų lūžis įvyko dėl to, kad žmonės ėmė labiau pažinti save, savo prigimtį. Populiarėjanti psichologija ir psichoterapija leido maksimaliai priartėti prie anksčiau nesuvoktų mūsų esybės aspektų, atrasti pasąmonės slėpinius, pažinti ir tinkamai įvertinti savo kompleksus, su kuriais žmogus neišvengiamai susiduria bręsdamas kaip asmenybė.
Žmogaus prigimtis biseksuali
Viena iš tokių universalijų – teiginys, kad žmogaus psichika savo prigimtimi yra biseksuali, joje esama ir vyriško, ir moteriško prado, nepriklausomai nuo žmogaus lyties.
Iš to natūraliai išplaukia išvada, kad vyrams nesvetimi motiniški instinktai. Kuo glaudžiau vyras dalyvauja moters nėštumo procese, tuo labiau išjudinami šie giliai jo sąmonėje tūnantys instinktai. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, susijusioje su archajiškais žmogaus jausmais, nėra vieno vienintelio recepto, kaip geriau pasielgti. Kiekvienu atveju požiūris ir sprendimas – individuali patirtis.
Taigi ir sprendimas, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme – subtili ir išskirtinai individuali tema.Gimimas ir baimėIš pradžių svarbu suvokti, ką gimdymas reiškia apskritai ir kokį psichologinį krūvį jis turi. Kūdikio atėjimas į šį pasaulį, ypač jei tai – pirmagimis, į paviršių iškelia pasąmonės baimes ir neišspręstus jaunų tėvų vidinius konfliktus, kurie iki šiol galėjo latentiškai snausti ir niekaip nepasireikšti.
Dar nėštumo stadijoje moters sąmonėje prabunda įvairiausios baimės, susijusios su jos pačios vaikyste, ankstyvaisiais santykiais su mama. Kuo nemalonesnė buvo ši vaikystės patirtis, tuo sunkesnis ir prieštaringesnis bus jos pačios santykis su būsimu kūdikiu.
Supratimas – 9 mėnesius
Artėjant gimdymo terminui atsiranda ir įvairesnių baimių, su kuriomis kovoti bus lengviau jei būsimos mamos aplinka įkvėps jai pasitikėjimo savimi ir ramybės. O ši aplinka – tai visų pirma kūdikio tėvas, nėščiosios mama ir gydytojas, tai yra tie žmonės, kuriais moteris turėtų pasitikėti ir neabejoti viso keriopa jų parama.
Jei viso nėštumo metu moteris jautė palaikymą ir supratimą, pagalbą kovojant su savo nerimu, jei ji gaudavo pakankamai psichologinės paramos ir informacijos apie būsimus pokyčius, didėja tikimybė, kad gimdymas vyks sklandžiai ir be komplikacijų.
Svarbiausia – prieš ir po
Jei ikigimdyminis laikotarpis buvo sklandus, gimdymo metu apskritai ne taip svarbu, ar jame dalyvaus vyras, ar ne, nes šiuo momentu moteris neišvengiamai susikoncentruoja ties savo svarbiausiąja misija – išleisti į pasaulį kūdikį.
Tačiau iki prasidedant stangoms ir iškart po pirmojo mažylio riksmo moteriai reikia artimiausio žmogaus šalia. Po visų kančių ir pastangų jai norisi parodyti tėčiui šio nelengvo periodo rezultatą, pamatyti pasididžiavimą bendru kūriniu jo akyse ir pasidalinti šią akimirką sielą perpildančiu jausmų antplūdžiu. Taigi vyro šalia labiausiai reikia iki paties gimdymo ir iš karto po jo.
Žinoma, su sąlyga, kad šis vyras troško kūdikio ir yra pajėgus, pakankamai subrendęs susitaikyti su emociniu diskomfortu, kurį jis patirs pasikeitus šeimos struktūrai ir padaugėjus atsakomybės ir pareigų.
Vieno atsakymo nėra
Ar būti šalia prasidėjus aktyviam gimdymo periodui – klausimas, kuris neturi vienareikšmiško atsakymo. Ir atsakydami į jį abu partneriai turėtų rasti kompromisą. Jei yra bent menkiausių nesutarimų, kaip pasielgti geriau – verčiau atsisakyti idėjos gimdyti kartu. Priešingu atveju papildomas emocinis krūvis gimdymo metu gali neigiamai paveikti gimdymo eigą.
Utriruodami situaciją tarkime, kad moteris nenori, jog gimdymą stebėtų vyras, nes bijo, kad po to ji partnerio akyse praras savo seksualumą.
Tuo tarpu vyras – atvirkščiai, trokšta žūtbūt tą akimirką būti šalia ir turi apie tai savo kategorišką nuomonę. Savaime suprantama, dėl to moteris gimdydama stengsis kontroliuoti savo išvaizdą – mimiką, pozą, jai bus svarbu, kaip ji atrodo. O tai neleis susikoncentruoti ties pačia gimdymo eiga ir tuo, kas gi geriau kūdikiui.
Sąmoningas sprendimas
Kita svarbi sąlyga, kad vyro dalyvavimas gimdyme darytų teigiamą įtaką – tai, kad sprendimas turėtų būti priimtas sąmoningai, o ne siekiant įtikti konkrečiam asmeniui ar sekimas madinga tendencija. Sąmoningumas – tai faktas, kad abu tėvai žino, kaip vyks procesas ir kokia kiekvieno gimdymo etapo esmė. Todėl idealiu atveju abu tėvai kartu turėtų lankytis pasirengimo gimdymui kursus,peržiūrėti vaizdo įrašą su gimdymu, skaityti specialią literatūrą, pasikonsultuoti su specialistais.
Gimdymą derėtų vertinti kaip darbą – vieniems jis gali pasirodyti malonus ir kūrybiškas, kitiems – sunkus ir bauginantis. Geriau dar iki gimdymo susivokti savo jausmuose nei drebėti ir būgštauti regint savo stebuklo gimimą. Vyrams nevertėtų bijoti savo negatyvių jausmų jei tokių kilo stebint mokomąjį gimdymo vaizdo įrašą ar atliekant parengiamuosius pratimus kursuose. Geriau – ramiai atsisakyti dalyvauti gimdyme ir susitarti, kad būsite šalia iki jo ir netrukus po jo. To visiškai pakaks.
Kai du tampa vienu...
Gimdant dviese vyras išties turėtų būti pasirengęs susitapatinti su gimdyve. Tiesiogine prasme: jis ir stanginasi, ir kvėpuoja kartu su savo moterim. Ir tai – bene efektyviausias būdas priminti moteriai, kaip taisyklingai kvėpuoti ar stangintis. Pasirengimas susitapatinti su gimdančia moterimi kaip tik ir susijusi su pasirengimu pripažinti savo biseksualumą. Kitaip prieiga prie susitapatinimo bus užverta.
Dalis vyrų išties nėra tam pasirengę. Taigi kyla natūralus klausimas: ko jie tikisi dalyvaudami gimdyme? Galbūt tai – tiesiog smalsumas ar noras kažką įrodyti sau, savo moteriai, aplinkiniams? Tačiau tokiu atveju išties išlieka didelė emocinės traumos tikimybė – suvokti savo bejėgiškumą arba nugalėti išgąstį gali ne visi.
Taip pat kaip ir moteriai, kūdikio užgimimas tėčio sąmonėje gali sukelti jo paties ankstyvosios vaikystės konfliktus su savo mama. Tai savo ruožtu gimdo troškimą kompensuoti savo vaikystės nesėkmes ir savo vaikui tapti „geresne mama“, kas provokuoja konkurenciją su moterimi, pasąmoningą siekį parodyti nepakankamą jos kaip mamos kompetenciją.
Atvirai – apie viską
Dar viena svarbi sąlyga bendram gimdymui – tai partnerių pasirengimas dialogui, jų pasitikėjimas vienas kitu. Kaip tik atviras baimės ir nerimo, susijusio su artėjančiu gimdymu ir partnerio dalyvavimu jame, aptarimas leis užbėgti už akių galimoms neigiamoms pasekmėms.
Abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai palengvina kelią į vienas kito pasaulį, sumažina drovumo ir nesaugumo jausmą, o vyro įtraukimas į gimdymo veiklą leidžia praskleisti didžiosios moters paslapties skraistę.
Šeimai ir jos ateičiai ypač svarbu išsaugoti paslapties ir gimimo stebuklo aureolę, todėl bet koks sprendimas, kurį vyras ir moteris priims drauge, sąmoningai ir atvirai apsvarstę visus UŽ ir PRIEŠ, leis priartėti prie šio bendro tikslo, taps puikiu startu naujojo pagausėjusios šeimos gyvenimo pradžiai.
