Labai dažnai šiuos požymius lydi ir kiti simptomai:
• Vaikas nebesidomi arba neturi motyvacijos užsiimti tuo, kas anksčiau teikdavo malonumą.
• Vaikui sunku susikoncentruoti atliekant užduotis mokykloje, todėl gauna blogesnius pažymius.
• Vaikas jaučia nuovargį, skundžiasi skausmais.
• Sutrinka miegas (sunku užmigti arba yra mieguistesnis nei įprastai).
• Pakinta apetitas ir svoris (jaučiasi alkanesnis arba sotesnis nei įprastai).
• Vaikas jaučiasi bevertis, nereikalingas ir nemylimas.
• Kankina juodos, pesimistinės mintys apie ateitį.
• Vaikas mąsto apie mirtį ir žaloja save.
Šie simptomai gali sukelti distresą arba sunkumus mokykloje, bendraujant su draugais ar šeima.
Kiti žmonės paprastai pastebi, kad jaunuolis nėra toks pat kaip visada. Tačiau tėvai ne visada įtaria, kaip blogai jaučiasi jų vaikas, neretai jis pirmiau atsiveria draugams.
Vyresnių nei 8 metų amžiaus vaikų depresijai būdingi bruožai beveik nesiskiria nuo suaugusiųjų depresijos, be to, dažnai pasireiškia anksčiau minėti simptomai. Tačiau vaikai ir paaugliai gali būti labiau sudirgę nei liūdni. Tai gali trikdyti, ypač jeigu jie užsisklendžia savyje.
Depresijos požymiai gali būti ir kitos psichinės ligos arba fizinio susirgimo dalis. Depresijos kamuojami vaikai ir paaugliai dažnai turi elgesio ar nerimo problemų. Tai gali užmaskuoti tikrąjį depresijos vaizdą.
Depresijos apimti vaikai ir paaugliai gali užsisklęsti savyje, gali būti dirglūs arba nenorėti bendrauti. Jie labai dažnai nesugeba identifikuoti ir išreikšti savo jausmų.
Kai kurie vaikai, ypač berniukai, neigia, kad jiems liūdna. Vieninteliai skundai gali būti dirglumas, nepastovi nuotaika ir nuobodulys. Todėl jie dažnai įsivelia į muštynes, mokykloje jiems kyla kitų problemų, bendravimo sunkumų, jie praranda draugus. Vaikai gali išsakyti arba demonstruoti suicidines mintis, pavyzdžiui, pjaustyti save (tėvai ir mokytojai dažnai šiuos ženklus suvokia klaidingai ir vertina kaip bandymą manipuliuoti, o ne distreso išraišką). Visi šie dalykai gali pabloginti asmens sveikatos būklę.
Kas suserga depresija ir kodėl?
Depresija atsiranda dėl kelių tarpusavyje susipynusių faktorių, pavyzdžiui, paveldimumo (genetinis faktorius) ir gyvenimo patirties.
Vaikai ir paaugliai, sergantys depresija, dažnai turi blogos patirties. Yra įrodymų, kad anksti patirtos negandos, pavyzdžiui, vieno iš tėvų mirtis arba smurtas vaikystėje, padidina riziką, kad asmuo susirgs depresija.
Paskutiniai gyvenimo įvykiai dar labiau pagreitina depresijos išsivystymą. Problemos su draugais yra dažniausiai pasitaikantys depresijos „trigeriai“ vaikams ir paaugliams.
Jeigu šeimoje buvo depresijos atvejų, vaikui taip pat kyla didesnė grėsmė susirgti šia liga, nes jis jau turi genetinį polinkį.
Nors neįrodyta, kad problemos šeimoje būtų tiesioginės šios ligos priežastys, dažnos konfliktinės situacijos gali sulėtinti sveikimo procesą.
Pradedant paauglyste, depresija dažniau pasitaiko mergaitėms. Tikriausiai toks skirtumas tarp lyčių priklauso nuo įvairių priežasčių: biologinių (pavyzdžiui, hormonų balanso), psichologinių ir socialinių faktorių.
Ką reikėtų daryti, jeigu jums atrodo, kad vaikui depresija
Jeigu manote, kad vaikas serga depresija, turėtumėte pasitarti su savo šeimos gydytoju ir paprašyti jo, kad nukreiptų į vaikų arba suaugusiųjų psichiatrą. Jums taip pat gali padėti mokykloje dirbantis psichologas. Svarbiausias dalykas jaunam žmogui – turėti asmenį, kuriam galėtų išsakyti jausmus.
Pageidautina, kad tai būtų specialistas, šeimos gydytojas arba mokyklos psichologas.
Kaip nustatoma depresija
Diagnozę nustato specialistas (paprastai tai vaikų psichiatras arba klinikinis psichologas) pasikalbėjęs su vaiku ir jo tėvais. Situacija, kai tėvai neįvertino, koks prislėgtas jų vaikas, nėra tokia neįprasta.
Kaip gydoma depresija
Depresija gali būti gydoma psichoterapija, šeimos mokymu ir vaistais. Tai priklauso nuo to, kokie simptomai pasireiškia ir koks vaiko amžius bei išsivystymas. Reikės įveikti ir kitas psichologines/psichiatrines vaiko ar šeimos problemas. Kadangi depresijos kamuojami vaikai dažnai turi ir daugiau problemų, gali tekti taikyti įvairius gydymo būdus.
Psichoterapija
Psichoterapija taikoma, kai depresija yra lengva arba vidutinė (pasireiškia tik keli simptomai). Vaikas kalbasi su psichiatru arba psichologu nedalyvaujant tėvams.
Jaunuolio ir šeimos mokymas apie ligą taip pat yra svarbi gydymo dalis. Psichiatras gali suteikti žinių tėvams, kad šie būtų geriau pasiruošę padėti vaikui įveikti ligą.
Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija yra geriausiai išstudijuotas vaikų ir paauglių depresijos gydymo metodas. Jos tikslas – susitvarkyti su negatyviomis mintimis, kurios palaiko depresiją.
Antidepresantai
Antidepresantais rekomenduojama gydyti sunkią depresiją arba vartoti juos tada, kai liga nepasiduoda adekvačiam gydymui pokalbiais. Tačiau tai neturėtų būti vienintelis išbandytas gydymo metodas.
Kad ir koks vaistas būtų pasirinktas, reikia prisiminti, kad visų antidepresantų poveikis pasireiškia mažiausiai po dviejų, o kartais netgi po šešių savaičių. Šiuo laikotarpiu ryškiausias būna šalutinis vaistų poveikis. Jam pasireiškus svarbu nenutraukti gydymo, o apie kilusias problemas pasakyti gydytojui. Jeigu pirmas išbandytas vaistas netinka, verta pabandyti kitą.
Visus antidepresantus reikėtų vartoti ne mažiau nei šešis mėnesius ir, kai jau galima, nutraukti pamažu mažinant dozę (ilgiau nei per šešias savaites).
