Laikraščiais sankryžose prekiaujantys paaugliai, automobilį nuplauti besisiūlantys vaikai, daržoves ir vaisius parduodantys mokyklinukai – jau įprastas vaizdas. Mat vasara siejasi ne tik su atostogomis, bet ir su galimybe papildomai užsidirbti. Vis dažniau šia galimybe naudojasi ir 10 – 14 metų paaugliai, tačiau ar darbas vaikams atneša daugiau naudos, ar atima iš jų dalį vaikystės?
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad darbas vaikui gali būti ir naudingas, ir kenkti.
Pavyzdžiui, jei paaugliukas pats pareiškia norą užuot lakstęs kieme, padirbėti kaimyno darže ar pagelbėti parduotuvę turinčiam kaimynui – t.y., jei vaikas savo noru renkasi jam pagal fizines galimybes tinkantį ir saugų darbą – puiku! Toks vaikas dirbdamas išmoks būti dar atsakingesnis, o uždirbti pinigai leis įgyvendinti kokią nors svajonę.
Tačiau jei tėvai atžalą dirbti verčia, darbą užkrauna, kaip prievolę, kad vaikas „nepridirbtų ko nors“ ar, dar blogiau, - darbu baudžia, pasekmės gali būti labai rimtos. Mat tokiam vaikui užaugus, jo pasąmonėje darbas gali asocijuotis su kažkuo labai nemaloniu, atgrasiu, tad ir dirbti, ir lipti karjeros laiptais bus gerokai sunkiau. Nors tam tikrose situacijose darbo terapija taikoma blogo elgesio korekcijai, nepamirškime, kad kalbame ne apie suagusį žmogų, bet apie vaiką.
Auklėti nevaldomus vaikus priverstiniu darbu, anot psichoterapeuto Raimundo Aleknos, - tikrai neverta, nes tokiu atveju vaikas vis tiek nejaus meilės darbui. Daug kas priklauso ir nuo pateikimo – vienu atveju vaikas jaus, kad yra verčiamas, kitu, pavyzdžiui, įrodžius, kad dirbti yra smagiau, nei krėsti šunybes – darbas gali tapti tėvų sąjungininku.
Esminis momentas, į kurį tėvai privalo atkreipti dėmesį – vaiko saugumas. Vadinasi, nepakanka vaiko žodžių, kad jis dirbs „kažkur šalia to namo, su tokiu dėde“. Išsiaiškinkite, kur ir kokiomis sąlygomis dirbs vaikas. Įdėmiai perskaitykite jo darbo sutartį, - taip išvengsite neretai pasitaikančių apgaulės atvejų, galinčių tapti dviguba trauma vaikui – ir nepailsėjo, ir neužsidirbo. Įsitikinkite, kad darbdavys pasirūpina paauglių saugumu, kad šalia dirba blaivūs asmenys, informuoti apie čia pat dirbančius vaikus. Pagalvokite, ar pasirinktas darbas atitinka jūsų vaiko fiziologinę ir psichinę brandą – per daug varginantis darbas tikrai neišugdys teigiamų įgūdžių, nesuteiks jokio džiaugsmo.
Kita vertus, vaikystė skirta tam, kad vaikai žaistų, vasara tam, kad pailsėtų nuo mokslo, kad sustiprėtų fiziškai, pasisemtų įspūdžių kaime, kelionėse ar stovyklose, pabūtų su draugais, pasidžiaugtų geru oru. Tad jei vaikas pats nesiprašo leidžiamas padirbėti, o šeimos padėtis nėra katastrofiška – pagalvokite, ar dirbti jūsų vaikui tikrai verta.
Psichologų teigimu, vaikystėje žymiai daugiau naudos duoda „darbas“ prie knygų – skatinkite savo atžalą mokytis, gauti kuo įvairesnių žinių, sportuoti ir stiprinti sveikatą. Jei mokslas nesiseka – įgyti patinkančią profesiją.
Jei visgi ketinate leisti vaikui dirbti, pravartu žinoti, kad specialistai nerekomenduja dirbti jauniesniems nei 16 metų paaugliams. Kai kuriuos lengvesnius darbus – tarkim, daržų ravėjimas, tvoros dažymas kaime, obuolių rinkimas – galima dirbti ir nuo 14 metų.
