„Ko gero, šeimoje vertėtų daugiau dėmesio skirti vaikų tarpusavio santykiams. Šie santykiai svarbūs ne tik vaiko dabarčiai, bet ir jo ateičiai“, – teigia R. J. Waldingeris.
Kad santykiai tarp brolių ir seserų formuoja žmogaus socialinį ir emocinį gyvenimą, žinota jau seniau, tačiau šio bendravimo įtaka žmogaus psichinei sveikatai kol kas mažai tirta.
Mokslininkų grupė, vadovaujama R. J. Waldingerio, ištyrė 229 vyrus, stebėjo jų sveikatos būklę nuo 20 iki 50 m. Tyrimo pradžioje išsiaiškinta, kokie vaikystėje buvo šių vyrų santykiai su tėvais, broliais ir seserimis. 26 proc. vyrų, dažnai konfliktavusių arba beveik nebendravusių su broliais ir seserimis, prieš sulaukdami 50-ojo gimtadienio persirgo depresija. Tarp vidutiniškai su broliais ir seserimis sutarusiųjų šia liga sirgo 10 proc., o tarp gerai sutarusiųjų – vos 3 proc. tyrimo dalyvių.
Beje, santykiai su tėvais vaikystėje sergamumui depresija įtakos neturėjo. Tiesa, vaikai iš šeimų, kuriose artimiausi giminaičiai buvo linkę į depresiją, šia liga sirgo dažniau.
Tyrimo autorius neatmeta prielaidos, kad galbūt depresijos išsivystymui turėjo įtakos ne konkrečiai bendravimo su broliais ir seserimis pobūdis, o kaip tik prasti santykiai su jais buvo pirmas signalas, jog žmogus turi tam tikrų psichologinių ir emocinių problemų, ilgainiui virsiančių depresija.
