Praėjusių metų prevencinių programų rezultatai patvirtina, kad sergančiųjų vėžiu mūsų šalyje gali būti gerokai mažiau. Vilniaus universiteto onkologijos instituto duomenimis, nuo to laiko, kai 2004-aisiais pradėta vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, Lietuvoje dažniau diagnozuojamas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys, rašoma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Įrodyta, kad gerai vykdoma krūties vėžio prevencinė programa gali padėti sumažinti mirtingumą nuo vėžio 25–30 procentų. Tokios įtakos turi ir priešinės liaukos vėžio prevencinė programa, kuri Lietuvoje geriausiai vykdoma iš tokių programų.
Dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinamos jaunesnės
Šiemet sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuvoje buvo praplėstas profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys). Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis kas trejus metus.
Pagal gimdos kaklelio vėžio programą pernai buvo patikrinta 75 tūkst. moterų, iš jų 967 moterims buvo nustatyti ikivėžiniai pakitimai ir neinvazinis (neišplitęs) vėžys, o 38 – vėžio požymiai. 2007 m. šiai programai buvo skirta 3,5 mln. Lt, iš jų panaudota apie du trečdaliai (užpernai iš skirtų 3,8 mln. Lt panaudota šiek tiek daugiau kaip pusė). Šiemet programai skirta 5,8 mln. Lt, atsižvelgiant į tai, jog pradėtos tikrinti ir jaunesnės moterys. Valstybinio patologijos centro duomenimis, 25–30 metų moterims gana dažnai nustatomi ikivėžiniai pakitimai, jų kiekis beveik nesiskiria nuo nustatomo 30–40 metų moterims.
Vyrai susirūpino prostata
Pastarojo meto duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę kur kas labiau nei moterys – aktyviausiai įgyvendinama vėliausiai pradėta priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa. Pagal šią programą visi 50–75 metų vyrai bei vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu, nemokamai tikrinami dėl šios ligos.
Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Gal ir dėl to priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Štai 2004–2005 m. buvo nustatoma apie 2000 naujų vėžio atvejų, o 2007 m. jų skaičius pasiekė 3500 atvejų.
Apie 60 proc. visų pagal prevencijos programą patikrintų vyrų, kuriems diagnozuotas piktybinis navikas, buvo nustatytas I–II stadijų vėžys, o net 63 proc. susirgusiųjų priešinės liaukos vėžiu, kurie kreipėsi į gydytojus ne dėl profilaktikos, o dėl rimtų negalavimų, buvo nustatytas III–IV stadijų piktybinis navikas.
Palyginti didelis vyrų aktyvumas pasinaudoti šios programos paslaugomis teikia vilties, kad vis dažniau bus nustatomas ankstyvųjų stadijų vėžys. Vien pernai buvo patikrinta 107 tūkstančiai vyrų. Iš šiai programai pernai skirtų 7,6 mln. Lt buvo panaudota daugiau nei keturi penktadaliai. Šiemet priešinės liaukos vėžio prevencijai skiriama dar daugiau – 8,3 mln. litų.
Veiksminga ir krūties vėžio prevencija
Pagal krūties vėžio prevencijos programą pernai buvo patikrinta 47 tūkst. 50–69 metų moterų (2006 m. – 48 tūkst.), iš jų 381 moteriai buvo nustatyti galimi piktybiniai pakitimai, 127 – piktybiniai pakitimai. Iš šiai programai skirtų 3,9 mln. Lt pernai panaudota per 70 proc., o šiemet tam skiriama 4 mln. litų.
Ši prevencinė programa irgi išryškino tendenciją: profilaktiniai tikrinimai padeda aptikti ankstyvųjų stadijų vėžį. Pernai apie 80 procentų visų pagal šią programą patikrintų moterų, kurioms diagnozuotas piktybinis navikas, buvo nustatytas I–II stadijų vėžys, o iš susirgusiųjų krūties vėžiu, kurios profilaktiškai nesitikrino, ankstyvosios šios ligos stadijos diagnozuotos 50 procentų.
Dėl nemokamo mamografinio tyrimo, atliekamo pagal krūties vėžio prevencijos programą, kiekviena moteris nuo 50 iki 69 metų, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją (terapeutą). Gavusi jo siuntimą išsitirti, ji turėtų užsiregistruoti (galima ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri atliks tyrimą. Apie tyrimo rezultatus moteris informuos jų šeimos gydytojas, kuris juos gaus iš mamogramas vertinančios įstaigos. Nemokamas mamografijos tyrimas gali būti atliekamas kas dvejus metus.
