Kaip ir žadėjome straipsnyje „Žmogaus sveikatos griovikai pagal M. Tombaką“, šiandien supažindiname su šio habilituoto daktaro sveikos mitybos taisyklėmis. Pirmiausia jis kalba apie rafinuoto maisto žalingumą. Šiame straipsnyje išskirsime du žalingus organizmui produktus – cukrų ir pieną. Kituose straipsniuose supažindinsime ir su kitais žalingais mitybos įpročiais.
„Saldusis žudikas“
Žmogus siekia viską „pagerinti“, atskirti „reikalinga“ nuo „nereikalingo“ privedė prie to, kad dauguma produktų tapo rafinuoti, t.y „dirbtiniai“. Nėra prasmės aiškinti skirtumų tarp dirbtinės rožės ir natūralios, kurią išaugino sodininkas. Jas sieja tik išorinė išvaizda. Panašiai esti ir su natūraliais bei sintetiniais vitaminais, sviestu, margarinu ir kt.
Rafinuojant, valant siekiama suteikti prekinę išvaizdą – apdorojama termiškai, verdama, tad maistas netenka pagrindinės „biologinės informacijos“, kurią gauname iš saulės, žemės, vandens. Toks maistas tampa organizmui svetimas.
Puikus pavyzdys yra runkeliai ir cukrus, kuris iš jų gaunamas. Runkelis yra natūralus augalinis produktas, turintis daug vitaminų, mineralinių druskų, fermentų, hormonų. Iš runkelių gauras cukrus yra kruopščiai išvalytas, kristalizuotas, išfiltruotas. Kad įgytų baltą spalvą, jis apdorojamas kalcio chloridu – nuodu! Į mūsų skrandį cukrus patenka kaip gryna cheminė medžiaga – sacharozė, kuri nebeturi vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Kad organizmas galėtų tokį kaloringą produktą įsiurbti, reikia jį sujungti su kita „medžiaga“. Natūraliame produkte – runkeliuose yra visos būtinos medžiagos, o cukruje jų stinga. Tuomet organizmas priverstas aukoti savo paties medžiagas: kalcį iš dantų – todėl atsiranda ėduonis, geležį ir kitus elementus iš kraujo – todėl atsiranda anemija, cukraligė ir tt. Mokslo įrodyta, kad cukraus vartojimas sukelia kraujagyslių atrofiją, ląstelių mutacijas ar išsigimimą ir pagaliau navikus.
Daugelis tėvų, kaip ir senelių, daro didžiulę klaidą pratindami mažą vaiką prie saldumynų. Liūdniausia, kad tokią klaidą ištaisyti paskui nepavyks per visą gyvenimą.
Ydingas potraukis į pieną
Dabar plačiai vartojami motinos pieno pakaitalai iš karvės pieno ir dirbtiniai mišiniai. Su tokiu dirbtiniu maistu mažylio organizmą patenka baltymai – antikūnai, kurių vaiko organizmas nepajėgia suvirškinti.
Moters piene yra daugiau laktozės (pieno cukraus), kuris pasiekia storąją žarną ir sukuria palankią aplinką rastis pieninėms-rūgštinėms ir kitoms naudingoms bakterijoms. Žodžiu, daro sveiką storąją žarną.
Maitinant karvės pienu ar kitais pakaitalais, vietoj pieno fermentacijos prasideda puvimas, kuriuo silpnas organizmas apsinuodija, storosios žarnos mikroflora sutrinka ir žarna išsigimsta.
Dirbtinis pienas neturi „biologinės informacijos“, kuri slypi motinos piene, todėl kūdikis visad alkanas ir jį reikia nuolat maitinti. Vaikas per anksti pradedamas maitinti krakmolingu ir mėsiniu maistu. Kūdikio virškinamasis traktas negali tų produktų suvirškinti ir įsiurbti, nes fermentacijos sistema dar nėra visiškai susiformavusi. Kai kurių fermentų tiesiog nėra, o maistas jau duodamas. Pažvelkite į 2 – 5 metų amžiaus vaikus. Jų panosėje nuolat yra gleivinių išskyrų – taip atsitinka dėl gausiai valgomo baltymingo ir krakmolingo maisto.
Jei nėščiosios valgyje vyrauja saldumynai, balta duona, rūkyta mėsa, karvės pienas, kava, kepta mėsa, rafinuoto produktai, jei, be to, dar ji rūko, galima neabejoti, kad jos pagimdytas kūdikis niekada nebus sveikas.
M. Tombakas : ar mums reikia įgimtų ligų?
Karvės piene mažai geležies, nes veršelis minta žole. Gamta taip sutvarkė veršelio virškinimo organus, kad jie gali atskirai virškinti ir pieną, ir žolę. O štai žmogaus virškinamasis traktas sudarytas kitaip. Karvės pienas žmogaus skrandyje veikiamas skrandžio sulčių susitraukia ir susidaro savotiška varškė.
Ta „varškė“ skrandyje aplipdo kito maisto daleles. Kol sutrauktas pienas nesuvirškinamas, tol nepradedamas virškinti kitas maistas. Toks dažnai beiškartojantis reiškinys gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą. Kyla klausimas, ar reikia paversti organizmą rūgusio pieno produktų „fabriku“ bei dovanų gauti ir įgimtą ligą?
Pagrindinis pieniškos mitybos šalininkų argumentas, kad piene esti labai vertingi baltymai bei kalcis. Su tokiu teiginiu M. Tombakas nesutinka ir paaiškina kodėl.
Nevirškinamas kazeinas
Nė vienas pasaulio žinduolis (išskyrus žmogų) suaugęs nesimaitina pienu. Taip sutvarkė gamta. (Jei kalbėsime apie kates, tai lakti pieną jas išmokėme mes, žmonės. Katės, kurios pieno nelaka, gyvena dvigubai ilgiau).
Esminis skirtumas tarp karvės ir moters pieno yra baltymų – kazeino – gausa karvės piene. Kazeinas būtinas veršiui, kad jam augtų kanopos ir ragai, tačiau net ir veršis žinda pieną tik šešetą mėnesių. Žmogus neturi nei kanopų, nei ragų, tad kam jam toks kazeino perteklius?
Kazeiną, esantį piene, organizme suskaido raugai. 1-2 metų amžiaus vaikas jau turi nagus ir plaukus, todėl kazeino jam visai nebereikia. Todėl vaiko virškinamasis traktas raugų pradeda nebeišskirti. Kai taip įvyksta, karvės pienas tampa organizmui sunkiai virškinamu, „nuodijančiu“ produktu.
Kazeinas naudojamas gaminti organiniams klijams. Mūsų organizme nesuvirškintas kazeinas „klijuoja“ inkstuose akmenis, „užklijuoja“ kraujagysles, skatina kojų auglius, rankų pirštų deformavimąsi, o kitos nesuvirškintos pieno sudedamosios dalys gleivių pavidalu nusėda mūsų audiniuose ir sausgyslėse.
Gleivės – tai medžiaga, kurioje kaupiasi ligas sukeliančios bakterijos. Tarp naturopatų paplitusi nuomonė, kad nuo kūdikystės iki gilios senatvės karvės pienas žmogaus organizme skatina gleivių radimąsi, todėl visus geriančius karvės pieną dažnai „lanko“ peršalimai, katarai, bronchitai, astma ir daugybė kitų negalavimų.
Niekas neneigia to fakto, kad pienas turi daug kalcio, būtino kaulams. Bet argi mažiau kalcio yra riešutuose, kopūstuose, morkose, burokuose? Dar daugiau. O svarbiausia – kalcis šiuose produktuose sudaro idealią proporciją su kitais mineralais, be to, juose kalcis lengvai įsisavinamas.
Piene yra gyvūninių riebalų. O kaip žinome, gyvūniniai riebalai gausina „blogą“ cholesterolį. Todėl pieną pradėta liesinti. Dėl to sutrinka natūralių sudedamųjų dalių proporcijos. Sumažinus piene riebalų kiekį, organizme pažeidžiama fosforo-kalcio pusiausvyra. Dėl to organizmas praranda sugebėjimą įsisavinti kalcį, tai laikui bėgant tampa viena svarbiausių priežasčių rastis osteoporozei.
Rauginto pieno produktus – kefyrą, jogurtą, ypač varškę ir fermentinį sūrį – tai juos galima ir net reikia vartoti. Mat rauginto pieno produktuose esančios bakterijos jau atliko tai, ką žmogaus organizmas daro didelių pastangų dėka eikvodamas daug savo paties vitaminų, mineralinių druskų, makro- ir mikroelementų atsargų.
