Kovo 17 d. 19 val. koncerte Filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys mūsų šalies klausytojams puikiai pažįstamas ir visada mielai laukiamas maestro Cyrilas Diederichas iš Prancūzijos. Orkestro muzikantų repeticijas su šiuo maestro lydi išskirtinis entuziazmas, o tuoj po jų orkestrantai ragina: – „ateikit šį šeštadienį į koncertą, bus labai gerai“.
Muzikos kritikai šiandien Cyrilą Diederichą vadina vienu geriausių Prancūzijos dirigentų. C. Diederichui didžiulę įtaką savo metu padarė bendravimas su batutos meistru G. Prêtre'u, 1980-aisiais pasitaikė unikali proga stebėti legendinio H. von Karajano repeticijas, koncertus ir įrašus. Ši patirtis brandino jį kaip dinamišką, atvirą naujovėms meninę individualybę. Šis dirigentas žavi originaliomis ir dėmesį prikaustančiomis prancūzų muzikos interpretacijomis – 2010 m. rudenį Vilniuje jo diriguota O. Messiaeno simfonija „Turangalila“ ne vienam melomanui ilgam įsirėžė į atmintį. Šį kartą jis diriguoja kito tėvynainio partitūrą – amžininkų kontroversiškiausių vertinimų (nuo susierzinimo ir kandžios kritikos iki liaupsių) sulaukusią prancūzų romantiko Hectoro Berliozo „Fantastinę simfoniją“.
„Fantastinė simfonija“ arba „Artisto gyvenimo epizodas“ iš kitų tuometinių išsiskiria autoriaus parašyta plačia programa. Dar paantraštėje Berliozas teigia, kad ši muzika – tai menininko vidinio pasaulio ir fantazijų blykstelėjimas, sąsaja su kūrybine pasąmone. Vos nuskambėjus pirmiems taktams, klausytojas pasineria į fantastinį nežabotų aistrų pasaulį, tarytum sapną ar spalvotas haliucinacijas.
Prieš pasineriant į Berliozo muzikos pasaulį, pirmoje koncerto dalyje skambės dar du kūriniai. Pradžioje – Giochino Rossini operos „Šarka vagilė“ uvertiūra. Jai atlikti reikia ypatingo muzikantų virtuoziškumo ir precizikos. Šią kompoziciją į savo repertuarą neretai įtraukia ne tik simfoniniai orkestrai – Lietuvoje skambėjo versijos, pavyzdžiui, gitarų kvartetui ar pučiamųjų orkestrui. Tad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras turės progą publikai priminti savo virtuozinius sugebėjimus.
Dar vienas šio šeštadienio programos kūrinys – vengrų kompozitoriaus Ernsto von Dohnányi Variacijos fortepijonui ir orkestrui vaikiškos dainos „Ah, vous dirai-je, Maman“ tema. Variacijos buvo sukurtos 1914 m. ir turi paantraštę „Linksmų žmonių ir visų kitų malonumui“. Tai romantinė kompozicija, žaismingai varijuojanti populiarios prancūzų dainelės Ah, vous dirai-je, Maman, dar žinomos pavadinimu „Spindėk spindėk, mažoji žvaigždele“, tema, kuri daugiau kaip prieš šimtmetį buvo įkvėpusi ir Vienos klasiką Mozartą sukurti variacijas fortepijonui.
Variacija su orkestru atliks į Filharmonijos sceną grįžtanti Lietuvos jaunosios kartos pianistė Evelina Puzaitė. Prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ netrukus debiutuosianti atlikėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei pasaulinio garso Londono Guildhall muzikos ir dramos mokyklos auklėtinė Evelina klausytojų prielankumą pelno natūraliu atlikimo jausmingumu ir asmenybės žavesiu. Evelina Puzaitė, muzikos kritikų ir profesionalų vertinimais, – veržliai besiskleidžiantis talentas, ypatingu jautrumu bei charizma apdovanota pianistė. Scenoje ji pasirodo ir kaip solistė, ir kaip kamerinės muzikos atlikėja, dažnai koncertuoja svarbiausiose Londono salėse: „Wigmore Hall“, „Barbican“ ir „Southbank Centre“. E. Puzaitė yra surengusi pasirodymų Europos šalyse ir JAV, jos koncertai skamba įvairiose televizijos ir radijo stotyse, 2011 m. lietuvaitės rečitalį transliavo BB3 laida „In Tune“.
