„Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų“ – skaitytojų istorijos
Gintarė M., Kaunas
Vaikai paskatino mane skirtis su jų tėvu. Išsiskyrėme prieš tris metus.
Šeimyninis gyvenimas klostėsi gana neblogai, bet kai vyras namo grįždavo išgėręs, pradėdavo mokyti gyventi mane ir vaikus, „auklėdavo“ ne tik žodžiais, bet ir diržu ar kumščiais. Kantrybės taurė po kiekvieno jo tokio „pasirodymo“ vis pildėsi, kitą dieną vyras atsiprašinėdavo ir tvirtindavo, kad tiesiog neprisimena, kad taip elgėsi, bet atsiprašymai nekeitė situacijos ir smurtavimas kartojosi.
Po skyrybų vaikai tapo laimingesni, su tėvu bendrauja ir susitinka, nors vis dar laiko nuoskaudą. Man gyventi tapo lengviau. Po skyrybų teko nemažai dirbti su savimi, kad atsikratyčiau baimės jausmo ir nuolatinio nerimo.
Nemalonius prisiminimus užsimiršti padėjo nauja veikla – fotografija, ja domėjausi seniai, skaitydavau knygas, bet nedrįsau pradėti fotografuoti. Dabar į pasaulį žvelgiu kitu kampu, pastebiu daugiau gražių dalykų, mėgstu fotografuoti savo vaikus, gamtą, peizažus. Vaikai dažnai man dėkoja, kad paklausiau jų patarimo ir priėmiau sprendimą skirtis su jų tėvu.
Pasidalink savo istorija [email protected]