Prieš devynerius metus susituokusi E.Vitulskienė savo vestuves įsivaizdavo visiškai kitaip. Staigmena turėjusi būti, užsakyta vestuvių planuotoja, nepateisino moters lūkesčių, o galiausiai teko ir nemažai susimokėti.
„Tą dieną buvo visokių emocijų pilna, atrodo, kad ne su manim tai vyko. Buvo labai didelis jaudulys, jaučiau paniką viduje. Oras buvo permainingas, snigo, lijo, švietė saulė, dangus su žeme maišėsi. Jaudinausi, kaip viskas atrodys, emocijos tiesiog maišėsi“, – prisimena dizainerė.
Viena iš gražiausių akimirkų moteris išskyrė bažnyčią: „Buvo labai jauku ir gera, žmonės emociškai jautrūs ir nuoširdūs, sugebėjome sukurti šiltą jausmą tarp visų aplink. Sugebėjome sukurti jaukią aplinką ir būti vieni šalia kitų, susirinkome mažytę į Šv. Gertrūdos bažnytėlę esančią Kaune. Žvakės, bažnyčios mažumas sukūrė didelį jaukumą.
Vestuvių šventėje dalyvavo virš 60 žmonių. Jokių tradicijų neturėjome, mūsų šeimos to neišugdė, dabar patys kuriame savo tradicijas. Aktualiausia man vestuvėse buvo bažnyčia ir puošimas, tikriausiai savo gėlininke buvau išvedusi iš proto, nes man tai labai rūpėjo.“
Tačiau viskas subiro Erikos rankose tą pačią dieną per vestuves, kai pamatė, kad viskas nebuvo išpildyta taip, kaip ji norėjo: „Tikriausiai knygą galėčiau parašyti, kas man nepatiko iš mūsų šventės. Buvau užsisakiusi vestuvinį tortą, bet vestuvių planuotoja leido sau jį pakeisti. Pamačiusi tortą atsisėdau, tai buvo beskonybės viršūnė, fontanai, kolonos, jei kas būtų pamatę mano veidą, tikriausiai būtų išsigandę. Torto užteko vienam staliukui, visa kita buvo butaforija.
Galiausiai buvo užsakyti pasirodymai, už kuriuos taip pat paprašė nemažai pinigų. Aš tų pasirodymų neprašiau ir neužsakinėjau. Staigmenos sekė viena po kitos ir buvo tik blogiau, o galiausiai už viską paprašė sumokėti. Apie vestuvių nuotraukas išvis nenoriu kalbėti, jos buvo klaikios. Fotografą taip pat pasiūlė vestuvių planuotoja. Šios vestuvių planuotojos niekam nerekomenduočiau, nes rezultatu labai nusivyliau. Šventėje būčiau daug ką pakeitusi ir niekam neleisčiau organizuoti.“
Erika tikino, kad dabar vestuvių šventės nedarytų: „Pasitaupyčiau pinigų ir su artimiausiais žmonėmis skrisčiau į Havajus arba Tailandą. Negaliu sakyti, kad man nepatiko visa šventė, žmonės buvę mūsų vestuvėse skleidė puikią nuotaiką ir tai užgožė visus nesklandumus. Bandžiau atsiriboti nuo tų kuriozų, kurie man gadino nuotaiką. Galvojau, kad kažkas pokštauja ir tai nevyksta iš tikrųjų, Merūnas laikė mane už rankos ir bandė raminti.
Dabar, jei tektų užsakinėti vestuvių planuotoją, jai konkrečiai išaiškinčiau, ko noriu ir kaip, jei būtų nors minimalus nukrypimas nuo sąmatos ir mano įsivaizdavimo, tai tikriausiai išprotėčiau. Mums nepasisekė, išleidome daug pinigų ir buvome nemaloniai nustebinti.“
