Strasbūre raginimas daryti viską, kad „tai nevirstų neskiepytų žmonių pandemija“

Minsko hibridinis karo Europa netoleruos. Bent jau taip savo metinėje kalboje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Strasbūre ji išdėstė pagrindinius eurobloko ateities prioritetus ir augančius iššūkius. Kokią vietą Europos Sąjunga nori vaidinti pasaulinėje scenoje?

Į Strasbūrą atkeliavusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen savo metinės kalbos Europos Parlamente skaityti atvyksta puikiai nusiteikusi. Laikysena tvirta, šypsenų nors ir po kaukėmis daug, tačiau metai jos vadovaujamam 27 šalių blokui tikrai nelengvi. O ir ateities iššūkių kaip niekada daug. Vienas jų Minsko rėžimo hibridinis karas, kurio Europos lyderė, žada netoleruoti.

„Režimas Minske žmones pavertė instrumentais. Jie įsodino žmones į lėktuvus ir, tiesiogine šio žodžio prasme, išstūmė juos link Europos sienos. Tai negali būti toleruojama, ir greita Europos reakcija tai patvirtina. Galite būti tikri, mes ir toliau būsime kartu su Lietuva, Latvija ir Lenkija. Leiskite tai vadinti tikruoju vardu: tai yra hibridinė ataka, skirta destabilizuoti Europą“, – sako ji.

Hibridinių atakų von der Leyen ragina laukti ir ateityje bei žada ieškoti naujų būdų kaip į Lukašenkos agresiją atsakyti. Migracija opi problema ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. O dabar, Talibams užėmus Afganistaną, pabudo ir europiečių baimė dėl galinčios kilti naujos migrantų krizės, panašios kaip 2015 metais, kai į turtingąjį senąjį žemyną atvyko per milijoną pabėgelių.

Von der leyen įspėja, kad tokioms grėsmės suvaldyti skirtas Migracijos paktas, kuris numato kaip šalys turi paskirstyti Europą pasiekusius pabėgėlius jau metus įstrigęs painiose derybose, nesutariant Pietų ir Šiaurės šalims. Tuo skuba naudotis Vakarų priešai.

„Kol mes nerasime sutarimo, kaip valdyti migraciją, mūsų oponentai ir toliau tai išnaudos“, – kalba Ursula von der Leyen.

Savo kalboje Von der Leyen bene daugiausia dėmesio skyrė kovai su pandemija ir pagiroms dėl sėkmingo jos valdymo. Nors metų pradžioje pagal vakcinavimo tempą Europos Sąjunga atsiliko nuo JAV, dabar jau pasiskiepijo virš 70 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Europos Komisijos vadovė sako, kad europiečių vasarą išgelbėjo laiku įvesti skaitmeniniai COVID-19 pažymėjimai.

Savo kalboje, Von der Leyen prakalbo ir apie revakcinaciją: „Turi užsitikrinę papildomas 1.8 mlrd. dozių. To užteks ir mums ir mūsų kaimynams, kai reikės papildomų dozių.“

Kovodamas su koronavisuru Briuselis žada įkurti ir specialią agentūrą skirtą ateityje išvengti tokių virusų kaip korona protrūkių. Į pasirengimo planą per ateinančius šešerius metus žadama investuoti 50 mlrd. eurų. Tačiau pasak Von der Leyen kova su korona nebaigta. Likęs pasaulis skiepytis neskuba, o ir dalis pačių Europiečių skiepams aršiai priešinasi.

REKLAMA

„Darykime viską, ką galime, kad tai nevirstų neskiepytų žmonių pandemija“, – aiškina ji. 

Europos Parlamente Ursula von der Leyen daug dėmesio skyrė ne tik pandemijos valdymui, bet ir žaliajai ekonomikos transformacijai. Tačiau kitaip nei pandemijos valdymas ši sritis sulaukę nemažai klausimų ir kritikos.“

Anot Von der Leyen, Belgijoje ir Vokietijoje vasarą dėl klimato kaitos staiga kilę potvyniai, kurie pražudė pustrečio šimto žmonių ir pridarę nuostolių už 50 mlrd. eurų. puikus pavyzdys, kodėl Europa turi atsisakyti taršių energijos šaltinių ir pareiti prie atsinaujinančių šaltinių, uždaryti taršius fabrikus ir persėsti prie elektromobilių vairų. Kad pasiektų norimą klimato neutralumą per ateinančius 3 dešimtmečius, Komisija žada vien per ateinančius 6 metus tam skirti papildomus 4 mlrd. eurų.

„Svarbiausias aspektas – dvigubinamas finansavimas ir įsipareigojimai ir labai aiškus kvietimas tiek JAV, tiek galų galę Kinijai. Kad tie įsipareigojimai būtų lygūs ir žaliasis kursas būtų tik Europos Sąjungos ambicija“, – sako Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras Virginijus Sinkevičius.

Tačiau pasaulinė lyderystė žalinant ekonomiką pastaruoju metu sulaukia ir augančios kritikos. Išaugus paklausai ir esant mažai pasiūlai, dujų kainos Europoje nuo metų pradžios išaugo daugiau nei 170 procentų . Tai lėmė ir išaugusią elektros kainą – nuo metų pradžios ji pabrango dvigubai. Eurobloko sostinės nerimauja, kad toliau kraunant taršos mokesčiais energijos tiekėjus, Europiečių laukia brangi žiema. Dėl to jau kilo protestai Lenkijoje ir Ispanijoje, o pasinaudoti tuo skuba ir Kremlius laukiantis, kol galės paleisti savo dujas per naująjį „Nord Stream 2" dujotiekį.

„Peskovas aiškina labai paprastai, nu gal dabar tie Europos kvailiukai, kurie čia dar kovoja prieš „Nord Stream 2", kai kainos dabar tokios didelės ir žiemai rezervai nesukaupti supras, kad kovoti prieš „Nord Stream 2" nebereikia“, – teigia europarlamentaras Andrius Kubilius.

REKLAMA

„Kartais net Briuselio galios link didžiausių Europos sostinių stokoja jėgos ir įtakos. Ir ponia Von der Leyen būdama pati Vokietijos politikė galėtų pasakyti ir aštresnį žodį dėl „Nord Stream 2" projekto, bet, deja, ji susilaikė“, – apgailestauja Petras Auštrevičius.

Tiesa, Kubilius skuba raminti, esą Kremliaus planai didinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų trumparegiški ir atsisuks atgal.

„Pagal Komisijos pateiktus skaičiavimus, jeigu „Green Deal“ būtų įgyvendintas taip kaip suplanuota, tai maždaug nuo 2030–2035 m. Europos Sąjunga importuos 75 procentais mažiau rusiškų dujų ir tai turės didžiules geopolitnes pasekmes visų pirmą pačiai Rusijai“, – priduria jis. 

Savo kalboje Von der Leyen ypatingai pabrėžia būtinybę Europai tapti mažiau priklausoma. Tiek energetikoje, tiek nuo Kiniškų prekių ir technologijų. Ragina rasti būdų ir kaip tinkamai atremti augančią dezinformaciją, kibernetines atakas. Bei išmokti patiems, be Amerikos ir kitų sąjungininkų, suvaldyti kaimynystėje verdančias krizes ir karų pasekmes.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų