Prezidentas pabrėžia, kad anksčiau mokytis pradėję vaikai pasiekia geresnių rezultatų, tačiau prieš tai sukilo tėvai, nepritaria tam ir dalis ekspertų – Lietuvoje ir šiaip trūksta mokytojų, tad kaip jie ugdytų dar didesnį skaičių vaikų?
Priimtą įstatymą beverčiu vadina ir būsimoji valdžia. Tiesa, įstatymas įteisino prievolę vaikams iš socialinės rizikos šeimų lankyti darželius.
Apie mokyklą vis pasvajoja Vilkaviškio lopšelio-darželio „Pasaka“ šešiamečiai. Jiems čia dūkti liko paskutiniai metai ir vaikai tvirtai žino, kodėl jau dabar norėtų darželį iškeisti į mokyklos suolą:
„Todėl, kad nereikėtų eit miegot.“
„Kad išmoktume raides.“
Mokslai nuo šešerių metų galėjo tapti ne svajone, o prievole, jeigu Seimas su Vyriausybe būtų palaiminę prezidento Nausėdos siūlymą. Jis rugsėjo pirmosios išvakarėse paskelbė, kad Lietuva turėtų sekti Vakarų pavyzdžiu ir pirmokėliams mokslus liepti pradėti nuo šešerių, o priešmokyklinį ugdymą irgi ankstinti metais – pradėti jį nuo penkerių.
Tiesa, paliekant galimybę mokslus pradėti ir metais vėliau, kaip dabar. Netrukus tokį siūlymą Nausėda pateikė Seimui, tačiau piestu stoja dalis mažamečių tėvų.
„Kreipėmės ir į Seimo narius, 7 didelės organizacijos pasirašėm raštą prašydami, kad dar nebūtų priimtos Švietimo įstatymo pataisos, kadangi neišdiskutuota, neaptarta su bendruomenėm“, – sako Vakarų Lietuvos tėvų forumo vadovė Aušra Zarambienė.
Pasak tėvų forumo atstovės, švietimo sistema jau dabar plyšta per siūles.
„Jeigu daugės vaikų kiekiai darželiuose, jau dabar yra problema – vaikai netelpa. Ypač didelė problema didmiesčiuose, lopšelinio amžiaus vaikai netelpa. Klaipėdoje kiekvienais metai apie 200 vaikų nepatenka į darželius“, – pasakoja A. Zarambienė.
Tėvai stebisi – kam reikia įstatymo, jeigu nuo šešerių metų kulniuoti į mokyklas vaikai galėjo ir iki šiol.
„Tokią galimybę leisti gabius vaikus į mokyklas ir šiandien turi tėvai. Bet, kaip matom, nedaug tėvų pasinaudoja tokia galimybe, tai turbūt daug ką pasako. Ne visi tėvai vertina savo vaikus kaip labai gabius“, – teigia dviejų vaikų mama Edita Stumbraitė-Vilkišienė.
Seimas šiandien įstatymą priėmė. Tiesa, esmė nepasikeitė. Visuotinio ankstesnio ugdymo nebus. Į pirmą klasę – arba nuo septynerių, arba nuo šešerių.
„Išplėsta galimybė tėvams norint. Jokios čia prievartos nėra ir bijoti tėvams nėra ko. Sprendimai jų rankose“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Tačiau vaikai, kuriems sekasi sunkiau, priešmokyklinio ugdymo klases galės lankyti ne metus, o dvejus. Taip pat – jau po trejų metų darželiai privalės tapti prieinami visiems ketverių metų vaikams. Dar po metų – sulaukusiems trejų, o 2025-aisiais – ir dvejų metų mažyliams. Be to, darželius privalės lankyti visi socialinės rizikos šeimose augantys vaikai. Prezidentūra tai vadina „lygaus starto“ teise visiems Lietuvos vaikams.
„Tai nereiškia privalomumo, tai reiškia kokybiškų sąlygų, visų pirma, infrastruktūros, aplinkos sudarymas tam, kad visi tėvai, kurie 2023 m. turės 4 m. vaikus, galės būti užtikrinti, kad jų vaikai gaus vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, – sako Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.
Nemažai tyrimų kalba apie tai, kad anksčiau pradėję mokytis vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų, o lietuvaičių pasiekimai net labai šlubuoja. Štai ir šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų. Visgi gimnazijų reitingo viršūnėje esančio Vilniaus licėjaus vadovas tikina, kad problemos slypi visai kitur nei neva per vėlai pradedamas ugdymas.
„Aš manau, kad tai yra skubotas sprendimas ir daugiau viešųjų ryšių akcija. Pagrindinis dalykas yra mokytojų trūkumas, mes sunkiai sugebame užtikrinti jau dabartinės sistemos prideramą funkcionavimą“, – pasakoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Pasak Sauliaus Jurkevičiaus, pirmiausia reikėtų permąstyti pačią mokyklos paskirtį, pedagogų rengimą:
„Ar tu septintokas, ar aštuntokas – kartais didelio skirtumo tarp mokinių pasiekimų ar žinių nėra. Mes matome bendruosius rezultatus, kad mokiniai mokęsi 12 metų apskritai nepasiekia jokio rezultato. Tai manau, kad formalus buvimas dar vienus metus mokykloje nieko nekeis.“
Tuo metu daug apie švietimo pokyčius kalbanti būsimoji valdžia į priimtą įstatymą žiūri labai kreivai ir vadina beverčiu.
„Geriau, kad svarbūs pokyčiai būtų naujame Seime, juo labiau, kad esame ties riba naujo Seimo. Kai kuriais atvejais – taip, geriau eiti vaikams anksčiau, bet tam turi būti mokykla pasiruošusi, mokytojai parengti, programa egzistuojanti. Daugybė dalykų“, – teigia konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Mes negalime visai valstybei, visiems Lietuvos vaikams nustatyti vieno įstatymo. Turi šeima apsispręsti“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Prezidentūra jau anksčiau skelbė, kad švietimo įstatymo pataisos, kurios, beje, aprėpia ir privalomą vaikų pavėžėjimą regionuose, papildomus mokytojų padėjėjų etatus, per ateinančius penkerius metus turėtų kainuoti 80 mln. biudžeto eurų.
