Per kiekvienus rinkimus sulaukiama nemažai pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, o tarp jų ir rinkėjų papirkinėjimą. Nusprendėme patys patikrinti ar lengva sutarti su žmonėmis, kad šie nuspręstų parduoti savo balsą.
Ilgai sukiotis prie parduotuvės netenka ir pats pirmas prie parduotuvės užkalbintas vyriškis leidžiasi į kalbas:
„Yra vienas žmogus, reikia padėt patekt, kitą savaitę gi rinkimai. – Žinau. – Nu va, jūs prabalsuotumėt už gerą žmogų, mes irgi padėtume jum. – Nu, čia galima susitart. – Galima tartis? – Taip.“
Vyriškis sako, kad galėtų parduoti ne tik savo, bet ir maždaug 10-ies draugų balsus. Belieka susitarti dėl kainos:
„5 eurai už vieną. Ant galvos. – Ne ne ne. Nesutiksiu. – O kiek? – Yra kas siūlo daugiau. – Kiek? – 10 mažiausiai. – 10 mažiausiai? O tai pala, jau kiti siūlo? – Yra daug. Pasirinkimas didelis.“
Būtent 10 eurų už rinkėjo balsą kaina vyrą tenkina:
„Šitam telefoną. – Numerį, norėsim susiskambinti. – Tai rašykit. – Taip taip, sakykit. – 868…“
Sutarus ir išsiskirsčius, tačiau nenutolus nuo parduotuvės, tas pats vyriškis užkalbina dar kartą. Sako galėtų dar 10 asmenų, kurie parduotų savo balsus, suorganizuoti Grigiškėse:
„Bet visi dokumentus turi, balsuot gali? – Taip, taip taip.“
Po to dėmesį patraukia ir netoliese, esančiame bare gurkšnojantys ir užkandžiaujantys vyrai. Su jais taip pat pavyksta pradėti derybas:
„2 balsai tavo. – O žinot kokios kainos dabar vaikšto? – Tu kalbėk. – 10 eurų ant galvos. – 25. – 25? – Jo. Ant galvos. – Ne, ant galvos, tokių kainų nebūna. – Nu tai ir nereikia.“
Su vyriškiais dar kurį laiką pasiderėjus kainą jie sumažina iki 20-ies eurų už vieną balsą. Tačiau susitarti vis tiek nepavyksta. Sukalbamesnis, o ir „pigesnis“ pasirodo aplinką tvarkantis vyriškis:
„Ką asmeniškai išrinkt norit? – Ką konkrečiai, tai pasakysim vėliau, bet iš esmės ar galima su jumis kalbėti? – Nu tai taip. – Sakau, 10 eurų vienam žmogui. – Galima, žinoma, kodėl ne.“
Vyriškis sako nei šeimos, nei draugų, kuriuos dar galėtų įtikinti balsuoti už reikiamą kandidatą neturintis, bet pasidalina savo telefono numeriu.
Balsą ketinantis parduoti vyras sako lauksiantis skambučio kitą savaitę, jau prasidėjus rinkimams, su instrukcijomis kaip elgtis toliau.
Prie stoties vaikštant apie gerą pusvalandį gauti dviejų žmonių telefonų numeriai, vienas žadėjo ateiti vienas pats asmeniškai, kitas dar žadėjo atsivesti ir apie 20 draugų.
Nuvykus į kitą sostinės vietą ilgai laukti netenka – prisistato 2 vyrukai prašantys cigaretės. Ir paaiškėja, kad norintiems papirkinėti rinkėjus, jie turi ką pasiūlyti. Tikina, kad jau turi tokios patirties:
„Klausimas kokios kainos pas jus? – Nu kokios kainos, mes galim susirast vat, tarp savų, žinai, jeigu reikia, galim kažkur susitikt, mes anksčiau gi darydavom, mes vartodavom, į čigonų taborą atvažiuodavo, į busą susisodina, nuvažiuoji, pabalsuoji, po „červonsą“ duodavo, tabore duodavo po dozę.“
10 eurų už balsą, jiems taip pat tinkama suma:
„Ne, tai viskas gerai, viskas gerai. – Kiek dar galvų gali turėt? – Normaliai galiu turėt. – Kas yra normaliai? – Nu galiu 20, 30, dar daugiau.“
Tačiau ne visi taip lengvai paperkami. Kai kuriems galimybė gauti pinigų už savo balsą nepasirodė gera idėja:
„Tu pirma pasakyk už ką, aš nuspręsiu, ar galiu ar ne. Aš turiu savo nuomonę. – Taip. – Taip negalima. Gerai, tau policiją iškviest dabar, ar ką?“
„Ne. – Kodėl ne? – Nu paprasčiausiai yra nesąžininga.“
Rinkimus stebintys nevyriausybininkai sako, kad jau sulaukė pirmųjų pranešimų apie galimus bandymus pirkti rinkėjų balsus.
„Esame iš keleto Lietuvos savivaldybių gavę informacijos, kad galimai vienas ar kitas kandidatas ruošiasi papirkinėti rinkėjus, tai tiesiog keli piliečiai yra papasakoję informacijos, bet ji labai abstrakti, nėra jokių įrodymų, jokio pagrindimo, tai tiesiog mes pasižymime ir toliau seksime tą informaciją“, – sako „Baltųjų pirštinių“ vadovė Marija Šaraitė.
Policija teigia, kad tokio pobūdžio pranešimų dar nesulaukė, bet jų pasitaiko per kiekvienus rinkimus.
„Tokius bandymus matome ypač savivaldos rinkimų metu, nes vėlgi, turbūt tai lemia, tiesiog mažiau reikia žmonių, to praeinamo balo surinkti, kad praeiti, užimti tam tikras pareigas, gauti mandatą, tai savivaldos rinkimų metu tokių bandymų matome daugiau“, – pasakoja policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Tiek policija, tiek ir nevyriausybininkai teigia, kad rinkėjų balsai dabar perkami kitaip.
„Dabar viskas daroma šiek tiek gudriau, arba kažkur perkeliama į elektroninę erdvę, ar kažkur daroma uždaresnėse vietose, automobiliuose, galbūt namuose pas žmogų, tai tie būdai yra išlikę, tačiau jie yra subtilesni ir labiau slepiami“, – teigia R. Matonis.
„Dabar tendencija labiau keičiasi, kad subtilesnėmis formomis, kur politikai bando kur nors nepastebėtai per koncertus, per paslaugų suteikimą nemokamą, sunkiai apčiuopiamom dovanom atsilyginti“, – kalbėjo M. Šaraitė.
Rinkėjas pardavęs savo balsą gali sulaukti baudos iki 560-ies eurų. Tokia pati bauda laukia ir tų, kurie siūlo atlygį už balsą. O jeigu rinkėjas paperkamas, balsų pirkėjui gresia baudžiamoji byla ir galimas laisvės atėmimas iki 4 metų.
