Rudens kaštonai: ne tik apsaugo nuo ligų, bet ir piktos akies

Ruduo – kaštonų metas, bet ar žinote, kad jie gali apsaugoti ir nuo įvairių ligų, ir nuo piktos akies? Bent jau taip sako liaudies medicinos žinovai, kaip tik dabar raginantys rinkti kaštonų metamus vaisius.

Tiesa, naudoti lietuviško medžio metamas dovanas galime ne tik maistui. Jeigu norime išsikepti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai sako, kad turime rinktis tik valgomuosius atvežtinius kaštainius. Tiesa, Lietuvoje jie taip pat auginami, bet nėra dar tokie madingi, mat vaisius subrandina gerokai mažesnius, nei augantys, pavyzdžiui, pietryčių Europoje. 

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo dendrologė rodo jau netrukus prinoksiančio kaštainio vaisių. Dar kelios savaitės ir jis bus tinkamas maistui. Tiesa, lietuviški kaštainiai labiau tinka akis paganyti, auginti maistui jų tiesiog neapsimoka.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Rudens kaštonai: ne tik apsaugo nuo ligų, bet ir piktos akies

„Lietuvoje kiek užauginam, labai daug tuščių. Juose viduje nieko nėra. Arba labai maži, vien dėl valgymo mums mūsų klimato zonoje, nelabai apsimoka jį auginti. Bet dėl grožio tai taip“, – sako dendrologė Asta Malakauskienė.

Bet jeigu jau seilė varva, ir noras paragauti yra, o galimybių išvažiuoti, pavyzdžiui, į Prancūziją, kur toks skanėstas labai populiarus, nėra, reikia sulaukti, kol vaisius paruduos, bus panašus į lietuvišką kaštoną. Štai tada jau galima jį kepti. O naudos iš kaštainio mūsų organizmas tikrai turi. Kaštainis turi vitamino C, jis prisideda prie žarnyno veiklos.

„Jis pagrinde baltymų šaltinis yra, šiaip jis turtingas angliavandenių. Jis turi daug maistinių skaidulų. Tą norėčiau priminti visiems, kas turi problemų su vidurių užkietėjimais“, – pasakoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

REKLAMA

Be to, kaštainis suteikia daugiau energijos. Dažniau jis vartojamas skrudintas.

„Jis valgomas kaip riešutas. Jis vartojamas salotų pavidalu, bet šiaip paprastai vartojamas labai įvairiomis prasmėmis. Ir pyragams, kaip riešutas. Ir padažams, ir kaip garnyro sudedamoji dalis. Ir kaip pagardas, ir kaip pagrindinis patiekalas“, – teigia J. Dobrovolskienė.

Medikė pabrėžia – svarbu saikas. Daug kaštainių, kaip ir kitų riešutų, per dieną valgyti nepatariama. Pats tas – šimtas gramų. O štai nusipirkti šį produktą nėra paprasta, bent jau kol kas prekybos centruose jo nėra. Lentynose puikuojasi tik džemas, kurį turime vartoti itin saikingai, mat jame gausu cukraus. Tad dažnas, neradęs kaštainio, eksperimentuodamas atsisuka ir į lietuvišką kaštoną.

Bet lietuviškas kaštonas maistui netinka. Kaip sako liaudies medicinos žinovai, jis puikiai tinka kaip vaistas.

Dendrologė ir skirtumą parodo – lietuviškas kaštonas net ne giminė kaštainiui, kilusiam iš Azijos. Labiau jis, pasak žinovės, giminingas ąžuolui:

„Čia turime pavyzdį, kaip atrodo paprastasis kaštonas, lapas ir vaisius, ir valgomasis kaštainis. Lapas ir vaisius. Visiškai nepanašūs.“

Lietuviškas kaštonas irgi populiarus. Žolininkai juo gydo pačias įvairiausias ligas – ir bronchitą, tinka jis mažinti kraujospūdį, ar gydyti sąnarių ligas. Tam esą tinka ir šio medžio lapai, ir žiedai, ir vaisiai. Senosios kultūros žinovė Janina Norkūnienė sako, kaštonų antpilo būdavo kiekvieno vaistinėlėje.

„Pirmiausia, tai kaštonų žiedų užpilas. Prikimšdavo butelį, ir užpildavo degtinėle, nes spirito tais laikais ir nebūdavo, tai būdavo… ir tepdavo kojas, ir nuo patinimo, tai būdavo labai paplitę“, – kalbėjo žolininkė Janina Norkūnienė.

Lygiai taip pat užpilas gaminamas ir su kaštonų vaisiais. Tik kaip ir dėl bet kokio gydymo, dėl gydymosi kaštonais būtina tartis su gydytojais. O dar senovėje žmonės tikėjo ir magiška kaštonų galia. Tikėta, esą kaštonas rankinuke apsaugo ir nuo piktos akies, ir padeda pritraukti sėkmę, o laikomas spintelėje atbaido kandis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų