Minima diena be plastiko: tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių.

Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip. Tokius sveriamus produktus kaip daržoves, vaisius įsideda į savo pasiūtus medžiaginius maišelius, o visoms prekėms susikrauti – didesnis daugkartinis krepšelis.

Šiandien, liepos trečiąją, minimos dienos be plastikinių maišelių proga, projekto „Žalia žinutė“ autorė skatina visus tautiečius vengti štai tokių – vienkartinių ir gamtą teršiančių. Monika priduria, jog medžiaginiai ilgaamžiai, juos paprasta skalbti, o ir vienas kitas euras neperkant vienkartinių – susitaupo.

„Tiesiog reikia pagalvoti ir paplanuoti maistą. Kas taip pat mažina maisto švaistymą. Aš tiesiog namuose pasiimu ryšulėlį daugkartinių maišelių įvairių dydžių. Pagalvoju ką pirksiu ir tiek ir su jais einu į parduotuvę. Tuomet pagal produktą pasirenku kurio maišelio dydžio man reikia ir susikraunu ramiai. Be jokio streso“, – sako Iniciatyvos autorė Monika Levickaitė.

REKLAMA

Ploni vienkartiniai maišeliai, liaudyje dažnai vadinami tiesiog celofaniniais, išlieka labai populiarūs. Daugelis nė nežino, jog šiandien minima diena, kai vertėtų jų atsisakyti.

Tiesa, vis daugiau tautiečių atkreipia dėmesį į plastiko žalą ir jei vienkartinių maišelių visgi prireikia, stengiasi apsiriboti vienu ar keliais:

„Stengiuosi nenaudoti, bet tenka, nes kažkaip kitaip neišeina.“

„Iki karantino beveik nenaudodavau, dabar panaudoju.“

„Prekėms reikia susidėti. Dabar žmonės sako reikia medžiaginius naudoti. Tai taip, tegu padeda ir tada naudosime.“

„Mažiau. Atsibodo šiukšles nešioti, bet atitinkamai svarbi ir gamta.“

Šią savaitę japonai praneša, kad mažmenininkai pradėjo taikyti trijų euro centų mokestį už plastikinius maišelius. O Lietuvoje panaši tvarka jau nuo pernai sausio pirmosios. Siekiant mažinti vienkartinio plastiko gaminių naudojimą ir skatinant tvarų vartojimą prekybininkams draudžiama neatlygintai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurie dažniausiai parduotuvėse išdėliojami prie kasų.

Jei tokios tvarkos nesilaikoma – fiziniams asmenims laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 60 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 100 iki 200 eurų, juridiniams asmenims – bauda nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė sako, jog dalyje prekybos centrų atsiranda vis daugiau daugkartinių – kartoninių ar iš kitos mažiau kenksmingos medžiagos pagamintų maišelių, o ir pirkėjai tampa labiau sąmoningi.

Jau kitąmet, Lietuva privalės atsiskaityti Europos Sąjungai ir pateikti skaičius kiek išties plastikinių maišelių suvartojame, tad paskutinių metų duomenų kol kas neturime. Visgi pagal paskutinius tyrimus – tiek plonesnių celofaninių, tiek didesnių plastikinių kiekvienas šalies gyventojas suvartoja bent po 500. O štai prieš dvejus metus buvo suskaičiuota, kad iš viso Lietuvoje surinkta apie 100 tūkstančių tonų plastiko.

„2014 metais vidutiniškai vienam gyventojui teko 39 storesni maišeliai, o 2017 – 34. O labai lengvų maišelių, deja, jau naudojame šimtais“, – pasakoja ministerijos atstovė Agnė Bagočiūtė.

Nors štai tokių parduotuvių Lietuvoje kol kas viena kita ir dažniausiai didmiesčiuose, tačiau jos jau randa savo klientą. Sostinėje įsikūrusioje nedidelėje maisto produktų ir pagrindinių buitinių priemonių parduotuvėlėje nerasite nė vieno plastikinio maišelio. Dauguma prekių čia sveriamos – net skalbimo milteliai, tad dažniausiai žmonės čia atsineša medžiaginius krepšius ir net stiklainius.

„Apie 30 procentų ateina su savo maišeliais. Ir mes tada duodame nuolaidą 10 procentų viskam. Tai motyvuoja žmones. Ir daug turi nuomonę, kad reikia apsieiti be tų maišelių. Sako gaila, kad nepasiėmėme savo“, – teigia pardavėja Lilė.

Įvairūs draudimai ar mokesčiai plastiko gaminimas taikomi daugelyje pasaulio valstybių. Ir nenuostabu. Štai tokie šiukšlynais virtusių upių ar vandenynų vaizdai tiesiog šiurpina. Ir tikrai nemažą dalį plastiko atliekų jūroje sudaro būtent vienkartiniai maišeliai ar suskilusios, tad gyvūnams ir florai dar pavojingesnės dalelės. Skaičiuojama, kad kiekvieną minutę pasaulyje įsigyjama ar pasiimama po milijoną maišelių, o jais žmonės vidutiniškai naudojasi vos 25 minutes.

Mokslininkų duomenimis natūraliai tokie plastikiniai maišeliai suyra tik per 100-500 metų. Aktyviausiai su gamtos teršimu imasi kovoti Europos Sąjungą. Jau nuo 2021 metų vienkartinio naudojimo plastikas nebegalės patekti į rinką.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų