Vilniečiai neatsigina šimtakojų kiemuose ir namų viduje: paaiškino, kaip naikinti efektyviausia

Vilniaus mikrorajono gyventojai šiemet vėl skundžiasi neįprastų padarų antplūdžiu – čia kasmet užplūsta galybė šimtakojų. jie ne tik kiemuose, bet ir namų viduje.  Mokslininkai tikina, kad nors būriais po kiemą ar namus šeimininkaujančių gyvių vaizdelis ir nemalonus, tačiau jie – nepavojingi. Naikinti juos bandę specialistai pasakoja, koks būdas efektyviausias.

Vilnietis tikina, kad nuolat po kojomis traiškomi šimtakojai tikrai neramina. Lindiniškių mikrorajone kova su šimtakojais vyksta jau daugelį metų. Prieš porą metų situacija buvo tokia neįprasta, kad gyventojai šimtakojų rasdavo net šaldytuvuose. Tuomet sostinės rajono savivaldybė ėmėsi veiksmų juos naikinti.

„Savivaldybė užsakė mokslinį tyrimą, kaip kovoti su populiacija šimtakojų ir buvo nustatyta, kad efektyviausia priemonė yra šienavimas ir aplinkinių teritorijų priežiūra. Taip pat yra cheminiai būdai, bet jie gal mažiau efektyvus. Reikia palaikyti tvarką ir švarą savo sklypuose ir aplinkinėse teritorijose“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš.

REKLAMA

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Neatsigina šimtakojų kiemuose ir namų viduje: paaiškino, kaip naikinti efektyviausia

Mokslininkai, deja, kol kas tiksliai nežino, kas šimtakojus taip traukia prie gyvenamųjų pastatų.

„Manoma, kad čia yra kompleksas kelių faktorių susideda. Pavyzdžiui, drėgmės, sausros režimo pasikeitimas, masinis dauginimasis, kai populiacija išauga labai stipriai pradeda trūkti maisto medžiagų jai, reiškia, ieško naujų mitybos vietų, veisimosi vietų paieška, žiemaviečių, sakykim, vietų paieška“, – pasakoja mokslo darbuotoja Jolanta Rimšaitė.

Šie nepageidaujami svečiai paplitę visame pasaulyje.

„Tie reiškiniai stebimi ir Europoje, ir Japonijoje. Tos pačios genties šimtakojis, kaip invazinė rūšis iš Europos pateko į Australiją, ir, suprantat, ten dar yra šiltas klimatas, kur jų dar daugiau dauginasi, ten irgi yra ta pati problema – į gyvenamuosius namus jie lenda, lipa“, – teigia J. Rimšaitė.

Lietuvoje šimtakojai dažniausiai apgula naujai statomų kvartalų gyventojus, buvusių arimų teritorijose. Ten, kur anksčiau buvo dirbama žemė, arimai, jiems nebuvo sąlygų veistis. Apleistame dirvonuojančiame lauke lieka daug nuokritų, t.y. maisto medžiagų – tad tai šimtakojams tampa patogia gyvenviete. Šimtakojų populiaciją šalyje augina ir vis labiau šiltėjančios žiemos.

„Smėlėtose dirvose gyvena, atsparus sausrai. Jis mėgsta labiau kserotermines, kserofilines, sausas įšylančias buveines, ir jis dar gali aktyvus ir dieną būti. Ir tas jo ėjimas gali būt ir naktį, ir pirmoj dienos pusėj, kai jau pasidaro labai karšta, jie ten ant tos sienos atsistoja ir laukia“, – kalbėjo J. Rimšaitė.

Pasak mokslininkės – geltonjuosčiai šimtakojai gali pralįsti bene pro bet kurį plyšį, tačiau jų labai bijoti nereikėtų. Nedidelis pavojus kyla tik jį suvalgius.

„Yra bakterija, kuri sukelia naujagimių smegenų uždegimus, bet, žinoma, čia nereikia bijoti, čia turi būt suardytas tas šimtakojis, kad galėtų ta bakterija patekti ar su maistu kontaktuoti. Į butus tai ten atsitiktinai patenka. Šiaip jie nei kanda, nei nieko“, – sako J. Rimšaitė.

Geltonjuosčiai šimtakojai migruoja birželio-liepos mėnesiais. Vasarai persiritus į antrąją pusę, jie iš gyvenamųjų namų pasitraukia.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų