Sosnovskio barščiai užgrobia naujas teritorijas: reikalaujama surasti apleistų sklypų savininkus

Šalies savivaldybės daugybę metų kovoja su sovietmečiu į Lietuvą atvežtu invaziniu ir pavojingu augalu – Sosnovskio barščiu. Tik visos pastangos kol kas panašios į kovą su vėjo malūnais. Augalai sėkmingai veši ir plečiasi toliau, užimdami vis naujas teritorijas. Šiais metais Aplinkos ministerija savivaldybėms puola į pagalbą – skirs daugiau nei pusę milijono eurų kovai su šiuo augalu. 

Netoli Marijampolės esantis Pietarių kaimas. Ir jame įsiveisusi Sosnovskio barščių plantacija. Ir tai tik viena nedidelė teritorija, kurioje bujoja šie invaziniai pavojingi augalai. Skaičiuojama, kad barščiai yra okupavę mažiausiai 15 -20 tūkstančių hektarų plotą visoje šalyje.

Sosnovskio baršiai – įspūdingai atrodantys augalai. Jie gali užaugti iki trijų metrų aukščio, o kartais net ir daugiau. Šiuo metu augalai jau žydi. Netrukus subrandins ir išbarstys plačiai sėklas. Vienas Sosnovskio barštis gali subrandinti ir išbarstyti iki šimto tūkstančių sėklų.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Kovai su Sosnovskio barščiais skirs pusę milijono, bet baiminasi, kad iš to bus naudos

Į Lietuvą Sosnovskio barštis buvo įvežtas sovietmečiu, apie 1950 uosius metus, kaip pašaras gyvuliams. Projektas visiškai nepasiteisino, tik pridarė didelių problemų daugybei metų.

REKLAMA

Norvegijoje gyvenanti, tačiau Pietarių kaime prie Marijampolės nekilnojamojo turto turinti Angelė pamena, kaip kolūkis augino juos.

„Amžiną atilsį mamytė dirbo kitoje pusėje kelio brigadininke ir mačiau, kaip juos augino. Aš dar buvau maža pyplė“, – sako Angelė iš Pietarių kaimo. 

Su Sosnovskio barščiais moteris kovoja daugybę metų. Tačiau kova – bergždžia, sako ji. Šie augalai be galo gajūs ir labai sunkiai išnaikinami. Jų sėklos išsibarsto plačiai, o žemėje išbūna daigios ne vienerius metus:

„Bandėme šienauti dalgiu, bet nieko, žinokit. Nieko, nieko. Neįveikėme. Žinokit, eis į gyvenvietę, o netoli ir Marijampolės miestas. Ir gražus, ir tvarkingas, bet tai didelė sėkla.“

Kova būtų lengvesnė, jei visi sklypų savininkai, kurių teritorijoje veši šis augalas, jį naikintų. O dabar darbas nueina perniek. Vieni juos naikina, o kitų sklypuose veši plantacijos. Tad sėklos ir toliau barstomos, augalai bujoja kaip bujoję.

Pietarių kaimo gyventojai reikalaus Marijampolės savivaldybės rasti apleistų sklypų, kuriuose bujoja pavojingas augalas, šeimininkus, kad šie savo valdose pradėtų naikinti Sosnovskio barščius.

„Auginame mažus vaikus, šuniuką, tai bijome, kad neprisiliestų, nenusidegintų. Mūsų sklype kol kas nėra, bet laiko klausimas. Nes ir žydi dabar, sėklas išmėtys“, – pasakoja Inga iš Pietarių kaimo. 

Augalai yra pavojingi. Jų sultys apdegina odą. Sosnovskio barštis kelia problemų ir žemdirbystei.

„Visų pirma gyvūnams ir žmogui žala, jeigu prie jo prisilieti. Ir kiti mūsų vietiniai augalai negali konkuruoti su Sosnovskio barščiais. Juos tiesiog užstelbia tiesiog, užima teritorijas. Jokie kiti augalai neauga ir tiesiog ta teritorija patampa plantacija Sosnovskio barščių“, – teigia Marijampolės savivaldybės atstovas Jonas Kurtinaitis.

Šiais metais Aplinkos ministerija suskubo savivaldybėms į pagalbą. Skirs 600 tūkstančių eurų kovai su šiais augalais. Jie bus naikinami ir chemikalais, ir šienaujami.

„Maždaug tokia suma pagal poreikį ir nustatyta. Kitiems metams žiūrėsime. Nes, kiek žinome, kad toje vietoje kur vienas Sosnovskio barštis išnyko, iš sėklų atauga keli kiti ir ir taip toliau. Tai reikia tą darbą kantriai vykdyti kelerius metus iš eilės. Tik tokiu būdu galima juos išnaikinti“, – kalbėjo Aplinkos Ministras Kęstutis Mažeika. 

Papildomi pinigai yra gerai, sako savivaldybės. Tik ar jie nenueis perniek. Ministerijos paskirstytą paramą bus galima leisti tik valstybei ar savivaldybei priklausančiuose plotuose. O ką daryti su privatininkais, kurių valdose veši barščiai – nežinia.

„Tad dalykas galimas, tikriausiai jis ir bus. Savivaldybės sklypas ar valstybinis žemės sklypas ribojasi su privačiu žemės sklypu. Mes savo naikinsime savivaldybės arba valstybinėje žemėje Sosnovskio barštį, o privatus savininkas nesinaikins“, – sako J. Kurtinaitis. 

Prie pavojingų augalų plitimo prisidėjo ir patys žmonės. Kai tarybiniais laikais jie atsirado Lietuvoje, daugeliui barštis netgi patiko – kaip dekoratyvus augalas. Juos specialiai pasisėdavo soduose ir darželiuose. Daug metų ir bitininkai tikėjo, jog iš Sosnovskio barščio bitės prineš gardaus medaus. Su šiais augalais daugybę metų kovoja ir kaimyninės valstybės – Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Rusija.


Rašyti komentarą...
M
Marijampolė
2020-07-05 11:50:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tu ne ,,a"- tu esi ,,Š"... matyt dar , kad esi tokio apleisto sklypo savininkas. Būtina atrasti savininkus- juk yra duomenų bazės, ir taikyti kuo griežtesnes baudas. Tokie sklypininkai laukia tik vieno- kada žemė pabrangs, o dabartinei priežiūrai nenori skirti nei cento. Mes išsireikalavome, kad netoli esančio sklypo savininkė sutvarkytų ir prižiūrėtų sklypą. Nenuolaidžiaukime siaurapročiams sklypų savininkams.
Atsakyti
-1

a
a
2020-07-05 11:40:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
eilinis debiliskas poziuris - kekmingi augalai pleciasi, o vietoj to kad naikinti jie savininku iesko... Nu gal atras po keliu metu.
Atsakyti
-1

a
a
2020-07-05 11:41:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
eilinis debiliskas poziuris - kenksmingi augalai pleciasi, o vietoj to kad naikinti jie savininku iesko... Nu gal atras po keliu metu.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų