Gyvūnų prieglaudos „Tautmilės globos“ įkūrėja globoja du mažyčius, vos trijų savaičių ir kelių mėnesių stirniukus. Abu kartu laikinai dienas jie leidžia štai tokiomis žmogiškomis sąlygomis namų virtuvėlėje drauge su kitais kambariokais: šuniu, voveraite, ir ropojančiu vėžliu. Štai ši mažylė, išsiilgusi motinos pieno gyvūnų globėjos rankose, vos keletą dienų.
„Aukštadvary žmonės rado visiškai gulinčią ir nesugebančią visiškai atsistoti. Pastebėjo ją apie valandą, mūsų prašymu. Ir jau tikrai nesugebėjo atsistoti ant šono jau gulinėjo. Ir tada naktį jau atvežė mums apie 12-ą nakties“, – sako „Tautmilės globa“ vadovė Tautmilė Stanevičiūtė.
Mažylė buvo visiškai nusilpusi. Globėja įtaria, kad ją miške galėjo paglostyti žmonės, o po to savo jauniklio jau nebepripažino ir mama.
„Labai bijojom, bent davėm pradžioje 2 procentus, kad išgyvens. Tai prasilašinom ir gliukozės, nes, matyt, buvo nevalgiusi porą dienų“, – pasakoja T. Stanevičiūtė.
O štai vyresnis stirniukas, patinėlis jau gerokai patrakęs, pradeda rodyti ir savo charakterį, tačiau žmonių nebijo, leidžiasi glostomas. Mažylį žmonės rado Nemenčinės rajone, pelkėje. Ir neaišku, ar jam tikrai reikėjo pagalbos ar ne. Visai realu, kad vienišą mažylį aptikę praeiviai, pamanė, kad jis paliktas, ir nutarė padaryti neva gerą darbą jį išgelbėdami, nors toks poelgis gamtoje pražūtingas.
„Tie, kurie gimę prieš dieną kitą, palikti miško pievose ar kažkur miške ir surasti žmonių, jie gali pasirodyti, na sakykime, našlaičiai, palikti, bejėgiai, žinoma, daugelio žmonių, kuriuos aptinka tas sakyčiau toks pasiruošimas vertinti, kokia tų gyvūnėlių būklė, na yra niekinis“, – teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Anot gamtininkų, dažnu atveju, stirnų patelės, palieka savo mažylius trumpam, bet dažniausiai grįžta. Paėmus mažulį iš jo vietos, mamos jis nebesutiks niekada.
„Žmonės, padarę tokias išvadas, stveria tą besiblaškantį žvėriuką ir tempia į namus. Noriu pastebėti tai yra nusikalstamas veiksmas ir mūsų teisės aktai, medžioklės taisyklės nurodo, kad visa laukinė gyvūnija yra valstybės nuosavybė, paimti jos šiaip sau, negalima“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Jeigu iš savo gimtos vietos išplėštas stirniukas atiduodamas gyvūnų globėjų priežiūrai, vilties, kad jis išgyvens ir bus iš naujo adaptuotas miško gyvenimui, yra. Tačiau, jei neturėdami atitinkamų žinių žmonės, nusprendžia savo namuose ar butuose laikyti šiuos gležnus žvėrelius, žala gali būti neatitaisoma dėl elementariausio žinių trūkumo: Kaip žvėrelius maitinti, kas kiek laiko girdyti pienuką, kokį jį duoti ir panašiai. Nesuteikus jam tinkamo gyvenimo, žvėriukas greičiausiai žus.
„Bet yra ir atvejų, kai skambina žmonės, kai mato stirniuką, ir pirmas mano klausimas ar jau čiupinėjot, ar ne. Bet iš tikro žmonės sąmoningėja, žino, kad negalima, ką daryt. Tai grįžta patikrinti po keturių valandų, po penkių ir paprastai jau tų stirniukų nebūna“, – sako T. Stanevičiūtė.
Anot gamtininko, ypatingai stirnų patinėliai, laikui bėgant tampa agresyvūs ir neišbūnantys vietoje. Todėl palaikius juos namuose tarsi inkubatoriuje, paleisti į gamtą, jie neišgyvens.
„Visi stirnų patinėliai, stirninai, kurie buvo užauginti žmonių, jie pražuvo. Vienus pribaigė žmonės, kiti atsitrenkė į mašinas, puldami jas“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Na, o mažyliai greitu metu bus pervežti į aptvarą gamtoje šalia miško. Ten jie po truputį bus adaptuojami sugrįžimui į laisvę. Žinoma, adaptacija užtruks tikrai ne keletą mėnesių, mažylius dar kurį laiką teks maitinti štai taip, rankiniu būdu, kas tris valandas, kol šie pradės misti ir kitokiu maistu, savarankiškai surandamu miške.
Stirnų populiacija šalyje auga. Šiuo metu ją sudaro 180 tūkstančių. Todėl sutikti vaikštant kur nors miške, mamos laikinai paliktą žvėrelį tikrai realu. Gamtininkai prašo jų neliesti, o į tarnybas kreiptis tik tada, kai kylantis pavojus žvėreliui yra akivaizdus.
