Atsodinant Lietuvos miškus, ypač ąžuolynus, hektarus jaunuolynų miškininkai aptveria aukštomis tvoromis. Taip bandoma apsaugoti želdinius nuo žvėrių niokojimo, deja, tokios tvoros dažnai tampa pražūtingais spąstais elniams, stirnoms, kitiem gyvūnams. Siūloma medelius saugoti tepant chemikalais ar apgaubiant kiekvieną, o ne ilgomis tvoromis, bet Aplinkos ministerija to net girdėti nenori. Esą atsisakyti tvorų kaip pigiausio ir patikimiausios želdinių apsaugos būdo dėl pavienių gyvūnų žūčių – nėra prasmės. 

Įveikti tvorą miške bando jaunas elnias. Jo snukis kruvinas – susižalojo nesėkmingai šokdamas. Atkakliam gyvūnui po kelių šuolių vis tik pavyksta įveikti užtvarą, bet to kaina yra rimti sužeidimai. Dažnai į tokių tvorų tinklą gyvūnai įsipainioja, ilgai kamuojasi ir žūsta baisiose kančiose. Žuvusius žvėris su aplink ragus apsivyniojusiu vielos kamuoliu aptinka miškininkai, dažnai belikusius tik kaulelius randa grybautojai ar medžiotojai.

„Ypač elniai per rujos sezoną, jie gina savo teritoriją, ją žymi, trina ragus į medelius, krūmus, įsipainioja į tas tvoras ir elniai toks gyvūnas, kuris neskleidžia garso – tai jis įsipynęs ten guli, tyli ir laukia dienų pabaigos“, – sako medžiotojas Deividas Staponkus.

REKLAMA

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Bandymai apsaugoti atsodintus miškus tampa pražūtingi gyvūnams

Miškininkai sako, kad gyvūnų gaila, bet tokias tvoras privalo tverti, kad nuo daugybės šių ėdrūnų apsaugotų mažus ir ūgtelėjusius sodinukus, ypač ąžuoliukus.

„Norint išauginti mišką, reikia jį ir saugoti ir ypatingai jaunuolynus – miško atkūrimo nuostatai mus įpareigoja, jeigu mes sodiname 2500 ąžuolų į hektarą, tverti tvora, o jei mažiau, tai čia, kaip matote, aptverta individualiom apsaugom“, – pasakoja Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius.

Saugoti būtina, mat elniniams gyvūnams jauni medeliai – didžiausias delikatesas. Vien pernai jie pažeidė apie 2 hektarus miško.

„Daromi pažeidimai miško želdiniams šalies mastu arba ūrėdijos mastu yra didžiuliai, sakyčiau, kad galima net milijonais eurų vertinti“, – teigia aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko.

Elninių pastaraisiais metais šalyje priviso gausybė ir jų daroma žala  milžiniška. Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos mokslininkai sako, kad jų populiacija žaibiškai didėja – jau dabar skaičiuojama, kad Lietuvos miškuose yra apie 7 tūkstančius danielių, 18 tūkstančių briedžių, 55 tūkstančius tauriųjų elnių ir per 170 tūkstančių stirnų.

„Ir visi šitie skaičiai yra didėjanti kreivė į viršų, kaip ir sakiau, pagrindinės sąlygos, tai geros mitybinės sąlygos ir klimato šiltėjimas ir aplinka duoda tas sąlygas veistis“, – teigia Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.

Tvora nuo žvėrių jaunuolyną turėtų saugoti kelis dešimtmečius, deja, neatlaiko gamtos stichijų ar gyvūnų atakų. O šie patekę vidun kaip reikiant viską nusiaubia ir patys žalojasi.

REKLAMA

„Gyvūnas praėjęs palieka savo pėdsaką, savo skylę kažkokią, jei ten patenka stirnos kurioms sunku išeiti – jos padaro gan daug žalos, tai tenka tvarkyti kasmet, kol maži ąžuoliukai tai apsaugom , kad neskabytų ūglių, vėliau kad nelaupytų žievės- tai praktiškai per 20 metų tvora turėtų būti naudinga“, – kalbėjo K. Markevičius. 

Tačiau norint ją kruopščiai prižiūrėti visus plotus tektų apvažiuoti kasdien, kuo skubiau sugadintus segmentus pakeisti, ir laiku visai tvorą nuimti. O tam reikia milžiniškų žmogiškų ir finansinių resursų. Tad dažnai štai kaip atrodo tokios tvoros miškuose :

„Kaip matot praplėšta visai tvora, tai stambaus gyvūno darbas, šitam miške galėjo padaryti tik briedis…“, – sako medžiotojas Deividas Staponkus.

Daug kur tvoras užgožia krūmai, jos nepastebimos, žiojėja didžiulės skylės. Kitur nupuvę kuolai ir tinklas guli tiesiog ant žemės. Medžiotojai sako, kad taip tvoros virsta legaliais spąstais žvėrims.

„Jeigu žvėris iššoka ir papuola į šitą vielos krūvą, tai gali nusilaužti ir koją“, – pasakoja D. Staponkus.

Tad siūloma tokių tvorų iš viso atsisakyti, mat jų  apsaugos patikimumu abejojama, o ir gyvūnai žalojasi. Geriau jas keisti chemikalais ir individualiomis apsaugom.

„Būtų šaunu, kad kiek įmanoma, kad būtų mažiau tų tvorų, kad nebūtų uždaromi migracijos keliai, ir kad jie tuose aptvaruose nežūtų – tai noras žinoma, kad repelentais ir kiekvienam individualiai“, – teigia A. Kibiša. 

Tačiau aplinkos ministerija tokias idėjas atmeta, esą tvora ir geriau, ir bent du – triskart pigiau nei  cheminiai preparatai, o ir gyvūnų jose žūsta vos vienas kitas per metus.

REKLAMA

„Buvo daryti paskaičiavimai, lyginami skirtingi apsaugos būdai ir metodai: repelentų tepimas, individualių apsaugų dėjimas ir tvorų tvėrimas. Buvo pripažinta vertinant ilgesnėje perspektyvoj, kad tvoravimas yra geriausias būdas ir pigiausias būdas“, – kalbėjo aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko.

Jaunuolynų apsaugai valstybiniuose Lietuvos miškuose  kasmet išleidžiama pora milijonų eurų.

Svajunas
2020-05-31 11:09:40
Rašinėtojai, o kaip buvo senovėje - argi žvėrių niekas nemedžiojo, žvėrys neskendo pelkėse, nemedžiojo jų plėšrūnai? Ką jūs čia nusirašote - pagalvokit logiškai, senovėje tikrai buvo daugiau sunaikinama žvėrių, nes tai buvo pagrindinis maistas, kailiai užėmė aukštą vietą žmonių buityje ir prekyboje. Beto, medžiojo kiekviena šeima, o dabar? Dabar bijoma dėl grupės neišmanėlių net sureguliuoti plėšrūnų populiaciją, kuri atneša vien nuostolius. Su mūsų žaliaisiais ir visokiais besmegeniais gamtos mylėtojais susinaikintume ir patys, jei neduok dieve kuri nors gyvūnų populiacija pradėtų platinti kokį nors pavojingą užkratą ar infekciją analogišką covid - 19, ar dar ką nors pavojingesnio. Gamtoje visad vyko natūrali atranka, nepamirškit to...
Atsakyti
(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Bandymai apsaugoti atsodintus miškus tampa pražūtingi gyvūnams
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Svajunas 2020-05-31 11:09:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Rašinėtojai, o kaip buvo senovėje - argi žvėrių niekas nemedžiojo, žvėrys neskendo pelkėse, nemedžiojo jų plėšrūnai? Ką jūs čia nusirašote - pagalvokit logiškai, senovėje tikrai buvo daugiau sunaikinama žvėrių, nes tai buvo pagrindinis maistas, kailiai užėmė aukštą vietą žmonių buityje ir prekyboje. Beto, medžiojo kiekviena šeima, o dabar? Dabar bijoma dėl grupės neišmanėlių net sureguliuoti plėšrūnų populiaciją, kuri atneša vien nuostolius. Su mūsų žaliaisiais ir visokiais besmegeniais gamtos mylėtojais susinaikintume ir patys, jei neduok dieve kuri nors gyvūnų populiacija pradėtų platinti kokį nors pavojingą užkratą ar infekciją analogišką covid - 19, ar dar ką nors pavojingesnio. Gamtoje visad vyko natūrali atranka, nepamirškit to...    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Renginių organizatoriai pasipiktinę: gaila, kad taikomi dvigubi standartai (nuotr. stop kadras)
Vyriausybė pamažu atpalaiduoja rankas pramogų organizatoriams. Leidžiamų žmonių viduje vykstančiuose renginiuose padidinta iki 400. Tačiau renginių organizatoriai ...
Rinkoje atsirado nauji narkotikai: atkeliauja paprastomis siuntomis iš Kinijos (nuotr. stop kadras)
Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamentas perspėja gyventojus apie rinkoje atsirandančias naujas psichoaktyvias medžiagas. Jos iš Kinijos į Lietuvą atkeliauja ...
Mergina (nuotr. stop kadras)
Merginos kuriozinė akimirka iš namų tapo tikra sensacija socialiniuose tinkluose. Įraše nufilmuota, kaip ruošiant sofą-lovą, ji staiga dingo. Ir ne bet kur, o į baldo vidų. ...
Susitikimas (nuotr. stop kadras)
Dviejų berniukų nuoširdi reakcija susitikus po kelių mėnesių atskirai tapo sensacija. Jų žavios ir nesuvaidintos emocijos priverčia išsišiepti. Trejų metų geriausi draugai ...
Šviesoforas (nuotr. 123rf.com)
Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų