Žvejų rojus Palangoje: prie Lietuvos krantų neršti atkeliavo neįprastos žuvys

Pastarosios dienos pajūryje tikras džiaugsmas meškeriotojams. Iš Atlanto vandenyno prie Lietuvos krantų neršti atkeliavo neįprastos žuvys – vėjažuvės. Dėl ilgo snapo jas vietiniai praminė gandriukais ir traukia iš vandens dešimtimis. Nors žuvų kaulai ir mėsa pilni fosforo ir naktimis net šviečia, meškeriotojai pasakoja, kad to nereikia baimintis ir kviečia prie stalo. Veiklos turi ir pajūrio gamtininkai – jie tyrinėja prie Palangos sugautas retas žuvis – jūrines dygles. Tokių sako nematę, net užkietėję meškeriotojai.

Pirmadienio popietė, o Palangos tiltas tiesiog lūžta nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukia štai tokį laimikį. Tai – vėjažuvės, palangiškių vadinamos gandriukais. Matyt, dėl ilgo snapo, kuriuo ir gaudo grobį:

„Aną savaitę va buvo atvažiavę, tai 38 pagavo, tas vėjažuves, tai neblogai kibo.“

„Viena pabėgo, jau traukiau į viršų, o kitos nepakirtau.“

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Žvejyba

Tačiau šiam meškeriotojui ilgai krimstis dėl to netenka. Taip meškeriotojai vėjažuvėmis džiaugsis dar kelias savaites. Štai vienas jų rodo vos kelių valandų laimikį.

Gamtininkai pasakoja, kad Lietuvos pajūrį metrą užaugti galinčios užaugti vėjažuvės pamėgo prieš trisdešimt metų. Šios, Atlanto vandenyno žuvys šylant pasauliniam klimatui pas mus ieško tinkamų vietų neršti. Tiesa, bergždžiai.

„Kadangi šitom žuvim neršt reikia didelio druskingumo vandens, o Baltijos yra tik 7-8 promilės druskingumo tiktai, tad išneršusios šitos žuvys, ikrai yra pasmerkti žūti arba grundulam sumaitinti“, – sako Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.

Tiesa, Lietuvos pajūrį pamėgo ir dar vienos vandenynų žuvys. Štai, Lietuvos jūrų muziejaus akvariume plaukioja retai mūsų pakrantėse sutinkamos jūrinės dyglės. Jas mokslininkams perdavė savo laimikiu nustebę žvejai. Gamtininkai spėja, kad šios žuvytės ieškojo ramaus kranto ruožo pasistatyti namus.

„Patinukas pastato iš dumblių povandeninių dalių lizdelį ir ten pasikviečia patelę, ji ten išneršia ikrus, jis apvaisina, kartais net kelias pateles prisivilioja ir tada pavydžiai saugo ikrus, tam, kad išvystytų visa jo karta“, – pasakoja Jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

REKLAMA

Jūrinė dyglė yra didžiausia iš visų dyglių rūšių. Žuvytė gali užaugti iki 22 centimetrų. Nuo priešų ginasi ant nugaros styrančiais dygliais. Kol kas mokslininkai jas stebi specialiose karantino patalpose muziejuje.

„Privalo pereiti karantiną. Kaip ir mes nuo koronaviruso privalom ir nieks mūsų neklausia, tai mes irgi neklausiam žuvų. Nes jos atsineša pavojingų ligų, jas reikia adaptuoti prie akvariumo sąlygų, žodžiu, eksperimentuoti“, – teigia S. Karalius.

Jei čia žuvytės išgyvens, jas Lietuvos jūrų muziejuje galės pamatyti visi norintys. O susidomėjimas auga. Štai, kad prie mūsų krantų atklydo tokia žuvis, negali patikėti net užkietėję meškeriotojai:

„Nu nežinau, Baltijos jūroj tai tikrai tokios žuvies bent asmeniškai aš tai tikrai nesu pagavęs ir nežinau ar žvejai yra pagavę. Kiek aš pažįstu čia Palangiškių, tikri tokios žuvies neturim.“

„Ne, ne, nei aš sugavęs, nei mačiau, kad kas sugavęs būtų.“

„Nesu matęs tokios.“

Kitų vandenų gyvūnai prie mūsų krantų atkeliauja vakarų srovėmis arba laivais. Šie kitose jūrose ar vandenynuose prisisiurbia laivo balansui išlaikyti reikalingo vandens, o jį išleidžia atplaukę pas mus. O su vandeniu atkeliauja ir susiurbta gyvybė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų