„1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO. Valstybės politikai, nesvarbu kairieji ar dešinieji, vieningai siekė šios svarbiausio tikslo. Ir pasiekė. ES narystė įjungė Lietuvą į europinių vertybių kultūrinę erdvę, sukūrė ekonomines galimybes pašalinti atsilikimą. Tačiau tai – jau istorija, kurioje ir mes, Lietuva, aktyviai dalyvaujam“, – naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius įžvelgia diplomatas.
Valionio teigimu, kryžkelėje atsidūrusios Europos bendrystei didžiausią grėsmę kelia ne tik Didžiosios Britanijos atsiskyrimas, bet ir Centrinės Europos valstybių požiūris į ES.
„Britanija pasitraukė – dar Vinstonas Čerčilis kalbėjo, jog Britanija turi būti ne Europoje, bet su ja. Šią mintį įgyvendino vienas didžiausių V. Čerčilio gerbėjų, dabartinis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Džonsonas. Tuo tarpu Centrinės Europos valstybės Vengrija ir Lenkija linkusios naudotis finansinėmis galimybėmis, kurias teikia ES, tačiau vertybes supranta kitaip nei vakariečiai“, – padėtį bendrijoje analizuoja A. Valionis.
Daugiau apie grėsmes ir iššūkius Europos Sąjungoje žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
