Manoma, kad koronavirusas pradžioje išplito ir mutavo šikšnosparnių kolonijoje, o pirmojo, to vadinamojo, nulinio žmogaus, kuris Kinijoje gal juos kapodamas, gal juos skanaudamas apsikrėtė virusu nustatyti taip ir nepavyko. Kinijoje kilusi pandemijos banga dabar ten jau slūgsta, bet ji dabar talžo visą Europą – net ir Lietuvą. Nemalonu pripažinti, bet tikrosios situacijos, kiek mūsų šalyje yra sergančiųjų, niekas nežino.
„Kodėl pas mus nėra masiškai tikrinami žmonės?“, – Vytauto Kasiulevičiaus klausė žurnalistė.
„Jau ne kartą minėjau, kad oro uostų kontrolė padeda apie 40 proc. atvejų išsiaiškinti, ne daugiau. Tai yra pakankamai daug, bet ne tiek, kad kiekvieną tokį atvejį pagautume“, – teigė V. Kasiulevičius.
Vilniaus univeristeto profesorius, praktikuojantis šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius jau nuo sausio mėnesio skatino Lietuvą imtis griežtesnių atsargumo priemonių. Profesorius praėjusią savaitę išdėstė gynybos prieš plintantį koronavirusą planą. Kai kurie jo pastebėjimai pagaliau išgirsti – mūsų valdžia giriasi, kad situaciją valdo ir todėl pas mus daug užsikrėtusiųjų nėra.
Bet iš kur mes tai žinome, jei mes darome, lyginant su kitomis šalimis, mažiau testų ir tik dabar girdime pažadą, kad tyrimų bus atlikta daugiau? Mes nematome tikrosios situacijos ir kišame galvą į kilpą – sutaupytas papildomas 100 eurų gali kainuoti ir žmonių gyvybes.
„Kritikuoti labai lengva, bet pagalvoti yra ką. Todėl aš kalbu apie tai, kad Lietuva atlieka per mažai testų. Lyginant su Pietų Korėja, mes tikrai neatliksime tiek testų, nes neturime tokių finansinių resursų ir galimybių, bet dirbti tokiame režime, kaip dirba Jungtinė Karalystė ar bent Danija, mes galėtume“, – pasakojo V. Kasiulevičius.
„Mūsų valdžia taupo pinigus?“, – aiškinosi žurnalistė.
„Man sunku pasakyti, bet tai tiesiog yra nežinojimas, koks sprendimas yra optimalus. Tai, kas yra daroma, iš vienos pusės yra gerai daroma, bet galėtų tie veiksmai būti pildomi atsižvelgiant į realią situaciją. Jeigu mes turėtume tūkstantį atliktų testų, jaustumėmės daug ramesni“, – teigė V. Kasiulevičius.
Kaip ten bebūtų, mūsų krantų viruso banga visa jėga dar nepasiekė. Virusas dar visa jėga siautėja Italijoje. Jurgita ir Paulius Jurkevičiai jau ketvirtį amžiaus gyvena Italijos širdyje – Romoje. Laidos „Prieš srovę“ žurnalistams pavyko su jais susisiekti ir pasikalbėti apie situaciją Italijoje.
Savo pirmąjį klausimą norėčiau pradėti nuo praeities įvykių. Prieš dvi savaites iš Milano ir kitų Italijos vietų, kuriose buvo daug sergančių žmonių, atskridę lietuviai ir italai klausė, ko mes čia panikuojame – nieko nenutiko, Italijos miestų gatvės pilnos, visi šypsosi, visi laimingi. Tačiau šiandien visa Italija yra raudonoji zona. Jūsų nuomone, kur Italijos valdžia padarė didžiausią klaidą?
Paulius: Buvo neteisingos kryptis bandant apsisaugoti. Ta neteisinga kryptis buvo žiūrėjimas tik į tuos, kurie atvyksta iš Kinijos. Pasirodo, kad tas nulinis pacientas, tas pats pavojingiausias, kuris nešiojo tą visą infekciją, buvo atvykęs iš Miuncheno. Tai ta versija, kad būtent Italija užkrėtė Europą, yra neteisinga. Tas infekcijos kelias yra būtent iš Vokietijos.
Bet gal būtent patys italai nepakankamai sureagavo? Galėjo būti požiūris pačių žmonių klaidinantis?
Paulius: Man kažkas sakė, kad italai užsikrėtė, nes vyrai ir moterys per daug bučiuojasi.
Bet šiandien Italija yra raudonoji zona ir jūs taip pat pakliuvote į karantiną. Jūs gyvenate Romoje?
Paulius: Taip.
Kaip jūs jaučiatės? Ar supratote, kas įvyko?
Paulius: Šviečia saulė, dvidešimt laipsnių šilumos, čirškia papūgos, žydi medžiai – fantastiškas pavasaris. Bet neaiškumų lieka daug, nes uždaryti valstybę iš išorės, iš vidaus... Kiek aš žinau, neskaitant Izraelio, tai yra vienintelė pasaulio valstybė, kuri absoliučiai visa yra karantinuota. Bet, žinot, Izraelis yra mažesnis už vieną Lombardijos regioną, tai tarkim Izraelį ar Lietuvą būtų paprasčiau uždaryti. Italija yra didelė valstybė – 60 milijonų.
Jurgita: Iš tikrųjų žmonės neužsidarė, visi vaikšto gatvėmis ir vaizdas nei kiek nėra toks niūrus, kaip galėtų atrodyti iš išorės. Galbūt Šaurės Italijoje yra kitaip, bet Romoje, šitoje spindinčioje saulėje, ne visai jaučiasi kažkoks tragizmas ar apokalipsės laukimas.
Italija didesnė už Izraelį, o Lietuva mažesnė už jas abi. Kodėl Izraelis dar praėjusią savaitę suskubo uždaryti valstybės sienas ir kiekvienam atvykusiajam skirti 14 dienų karantiną? Kodėl tik dabar panašių priemonių susigriebė imtis ir Lietuva?
Kitas laidos „Prieš srovę“ pokalbis nuotoliniu būdu – su Italijoje gyvenančia Aida Žiliūte. Lietuviškajame pramogų pasaulyje moteris žinoma kaip buvusi muzikos žvaigždių vadybininkė. Prieš šešerius metus Aida ištekėjo už italo. Kūdikio su juo susilaukusi Aida šiuo metu gyvena pačioje raudoniausioje zonoje – Italijoje, netoli Milano.
Pirmiausia, Aida, pakalbėkime apie jus. Jūs gyvenate netoli Milano?
Taip, gyvename 40 kilometrų nuo Milano.
Kai jūs gavote pranešimą apie pirmuosius susirgusius, ką jūs pagalvojote?
Na, tie pirmieji įspūdžiai buvo ganėtinai neaiškūs, nes tai buvo daugiau mažiau virusas, kalbėjo, kad jis pavojingas tik vyresniems žmonėms, kad jauni žmonės neturi nervintis. Tuo metu, kai viskas iškilo į viešumą, pati buvau Milane mados savaitėje, kur buvo begalės žmonių – visur spūstys, žmonių tiek, kad nepraeisi, neprabrisi. Aišku, pradėjome labiau plautis rankas, nesiliesti prie bet ko, nedėti rankų prie veido, bet nebuvo dar tokios panikos. Atrodė, kad tai vos ne sezoninis virusas.
Tai buvo tokia nuomonė, kad nėra ko pūsti burbulo? Bet šiandien visa Italija yra raudonojoje zonoje, visa Italija karantinuota.
Taip. Aš esu žmogus, kuris labai skeptiškai žiūri į visokius pranešimus. Šiandien aš labai pergyvenu, labai bijau, jau pati dvi savaites sėdžiu namuose.
Visiškai namuose? Jums negalima išeiti į gatvę?
Ne, mes galime išeiti į gatvę, bet dabar, kai Italija paskelbta raudonąja zona, mes negalime be priežasties iš namų išvažiuoti su automobiliu. Netgi važiuodami į darbą mes turime atsispausdinti deklaraciją ir pasakyti priežastį, kodėl mes tai darome. Vakar mūsų teta išvažiavo į kitą rajoną, ją sustabdė policija ir ji gavo 200 eurų baudą, nes nebuvo atsispausdinusi deklaracijos. Išeiti į lauką, kadangi aš pati mėgstu ryte pasportuoti, tai išbėgti aš galiu, bet aš su savimi nešiojuosi dokumentą, kad jeigu mane sustabdys policija aš bent turėsiu įrodymą, kad aš toli nesu nubėgusi.
Tai jūs norite pasakyti, kad gatvės tuščios – yra tik policija, o žmonių nėra?
Praktiškai nėra.
Tai jaučiasi iš jūsų kasdieninio gyvenimo, kad viskas dabar kitaip?
Taip, miestas yra tapęs vaiduokliu. Ypač ryte ir vakare. Mano vyras pats važiuoja į darbą, apie 7 valandą ryte šiandien išvažiavo, tai sakė, kad visiškai nebuvo nei vieno žmogaus, nei vienos mašinos, visiškai nieko.
Buvo ir tebėra nuomonių, kad čia per daug panikos. Bet ar tikrai? Ar ne per vėlai Italija ėmėsi tokių griežtų priemonių?
Mes visi prisižaidėme. Aš irgi iš pat pradžių netikėjau. Galvojau, kad čia išpūstas burbulas, kad norima žmones įbauginti, bet kai tu matai skaičius, kurie yra bauginantys, supranti, kad čia ne burbulas. Kai pamatai vaizdo reportažus iš ligoninių, iš reanimacijos skyriaus, tai ne tai, kad tai yra nejuokinga, norisi verkti iš tikrųjų.
Viruso banga kilo Kinijoje, dabar jis siautėja Europoje. Laidos „Prieš srovę“ komandai pavyko susisiekti su Lietuvos ambasadore Kinijoje Ina Marčiulionyte, gyvenančia ir dirbančia Pekine. Pasak Inos, nors Kinija užtruko, bet vos tik supratusi, kas vyksta, šalis ėmėsi pačios radikaliausios apsaugos.
Sakykite, kokia padėtis yra Kinijoje šiandien? Iš žiniasklaidos mes girdime, kad tarsi situacija gerėja, viską suvaldėte?
Iš tikrųjų padėtis labai gerėja. Pekine, kur yra 23 milijonai gyventojų, jau šešias dienas iš eilės nėra nei vieno naujo atvejo. Šiuo metu gydomi tik 425 asmenys. Iš tikrųjų tai yra labai nedaug. Pekinas buvo labai išsaugotas, labai neužkrėtas miestas, labai nedaug mirčių ir jis buvo labai izoliuotas. Pekine buvo imtasi labai griežtų priemonių, Šanchajuje taip pat, nes kinai jau pasimokė per SARS epidemiją. SARS epidemija buvo ištikusi Pekiną. Tai dabar buvo imtasi visų priemonių sustabdyti virusą pačioje pradžioje. Mes tą visą karantiną išgyvename jau virš mėnesio.
Kai kuriems europiečiams karantinas skamba baisiau už koronavirusą. O kaip kinai reaguoja į poreikį būti namuose, niekur nevaikščioti?
Kinai iš tikrųjų yra labai judri tauta. Jie labai mėgsta keliauti, būti lauke, jų visas gyvenimas yra lauke. Tai jiems šitas uždarymas namuose, manau, buvo skaudesnis negu lietuviams, nes jų būstai mažesni ir tas buvimas mažoje erdvėje yra psichologiškai labai sudėtingas. Šiandien skaičiau psichologų išvadas, kur parašyta, kad 36 procentai kinų turėjo emocinį šoką per visą šitą epidemiją. Bet turiu pasakyti, kad valdžios priemonės buvo griežtos, čia vis tiek yra tvarkomasi kiek kitokiomis priemonėmis, ir kinai yra įpratę valdžios klausyti.
Kokiomis priemonėmis kinams pavyko virusą suvaldyti ir kodėl italams nepavyksta?
Kinai iškart suprato. Su Uhanu jie pavėlavo, nes iš miesto išvyko daug žmonių ir per provinciją išplito labai daug šita infekcija. Todėl gelbėdami kitus miestus jie iškart ėmėsi labai griežtų priemonių. Iškart buvo uždaryti visi lankytini objektai, muziejai, didieji prekybos centrai, atšaukti visi masiniai renginiai. Beveik visi restoranai uždaryti. Labai griežtų priemonių jie ėmėsi greitai. Sausio pabaigoje buvo paskelbta, kad Pekinas užsidaro ir judėjimas buvo labai ribotas. Jų nemažai yra kompleksų namų, kur jie yra praktiškai uždaryti, ir negali sakyti, kad ten yra namų bendrija, bet tai yra namų kompleksas, kuris turi savo apsaugą. Tai jiems buvo duota labai daug įgaliojimų. Ką tai reiškia dabar? Mes dar tebeesame šitose priežiūros sąlygose, nes atėjęs namo tu turi parodyti, kad esi šito namo gyventojas, nes į namą įleidžiami tik gyventojai. Tau kiekvieną dieną pamatuoja temperatūrą – kiek kartų grįžtu namo, tiek ją matuoja. Jeigu tau pamatavus temperatūrą tu jos turėsi, tai jie tau iškvies greitają. Čia šie dalykai yra labai suprantami.
Kokių sankcijų imasi Kinijos valdžia prieš tuos asmenis, kurie nusprendžia nesilaikyti taisyklių?
Jie labai griežtai sankcionuoja žmones, kurie nesilaiko taisyklių. Pavyzdžiui, galiu paminėti, šiandien kaip tik perskaičiau apie vieną atvejį, kai kinas grįžo iš pavojingos vietovės Kinijoje į kitą miestą, į kitą provinciją, nesilaikė karantinavimo taisyklių ir priešinosi pareigūnams, jis buvo nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo.
Jį uždarė į kalėjimą?
Taip.
Visą pokalbį su Italijoje gyvenančiais lietuviais, gydytoju Vytautu Kasiulevičiumi ir Lietuvos ambasadore Kinijoje žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
