Kad ir kaip keistai tai skamba iš pirmo žvilgsnio, koronaviruso epicentru tapusios Italijos ekspertai netgi savotiškai laukia, kad infekcijų banga šalyje pasiektų piką. Tai reikštų, kad užsikrėtusiųjų skaičius auga, tačiau kuo toliau, tuo mažiau. Ar Italija savotiškai „persilaužė“ koronaviruso kreivėje, paaiškės gal jau šiomis dienomis. Tuo metu į Lietuvą virusas atkeliavo pora savaičių vėliau, taigi, susirgusiųjų dar tik daugėja ir daugės. O kada mūsų šalis pasieks susirgimų apogėjų, pasak Nacionalinio visuomenės centro vadovės, turėtų paaiškėti balandžio pradžioje.
„Visi reikalai, mūsų nuomone, pradės matytis po 2-3 savaičių, kai pasibaigs grįžtančiųjų inkubacinis laikotarpis. Jie dar grįžta masiškai. Labai svarbu, kad jie būtų nusiteikę rimtai laikytis saviizoliacijos ir karantino režimo – 100-120 proc. Kitaip galim turėti didelę bėdą, kad užkratas ypač paplis visuomenėje“, – sako centro vadovė Rolanda Lingienė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis susirgusiųjų Lietuvoje gali padaugėti dešimteriopai.
„Iki balandžio mėnesio turėsim apie 500 atvejų, iš kurių apie 40, gal daugiau, bus intensyviosios terapijos skyriuje – reanimacijoje. Mirčių tikimybė – apie 20 žmonių“, – pasakoja šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Tiesa, oficialūs dabar skelbiami skaičiai nuo tikrųjų irgi gali smarkiai skirtis – ir dėl to, kad kol kas tiriami tik grįžusieji iš užsienio ar su jais kontaktavę asmenys, ir dėl to, kad dalis žmonių serga nejausdami jokių simptomų arba išvis nesikreipia į medikus. Taip yra visose valstybėse. Pasak mokslininkų, tikrąjį užsikrėtusiųjų skaičių reikėtų dauginti nuo 4 iki 10 kartų.
Vadinasi, kai Lietuvoje oficialus skaičius viršija 40, realiai sergančiųjų gali būti nuo pusantro šimto iki 400-ų. O ir dvi visuotinio karantino savaitės gali būti toli gražu ne pabaiga. Pasaulio mokslininkai piešia skirtingus pandemijos scenarijus.
„Britų analizė, kuri buvo paskelbta prieš keletą dienų, gana nerami, kalba apie 18 mėnesių trukmę pandemijos. Optimistai kalba apie geresnius skaičius, jeigu suveiks vasaros įtaka“, – teigia V. Kasiulevičius.
Apie tai, kad vasaros šiluma, tikėtina, apmalšins viruso plitimą, skelbia įvairių pasaulio mokslininkų kreivės. Klausimas tik – apmalšins ar sunaikins. Labiausiai tikėtinas variantas – kad koronavirusas aprims vasarą, o rudenį grįš nauja jo banga.
„Grįžti į normalų gyvenimą mes galėsim turbūt negreitai. Tas vasaros atokvėpis, jeigu bus, jis bus atokvėpis prieš didelę audrą rudenį. Tam mes turim labai intensyviai ruoštis, adaptuoti mūsų ekonomiką, saugoti, kad ji veiktų, apsaugoti žmones“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Visgi COVID-19 dar siaučia pernelyg trumpai, kad mokslininkai žinotų daugelį atsakymų. Kol kas neaišku, ar persirgęs žmogus įgyja imunitetą, o jei įgyja – kuriam laikui. Manoma, kad ramesnė žmonija galės jaustis tik tada, kai koronavirusu persirgs net 70 procentų visuomenės.
Ar Lietuva apsiribos šimtais, ar tūkstančiais pacientų, pasak Rolandos Lingienės, dabar priklauso tik nuo pačių žmonių sąmoningumo.
„Seneliai su vaikais parkuose, gatvėse pilna žmonių… Tas jūsų apokaliptinis scenarijus gali ir pildytis, nes niekas to neužkardys. Jūs matot, kaip virusas plinta aplinkui“, – sako R. Lingienė.
„Visa sveikatos sistema pakankamai neblogai turėtų dorotis turint pora tūkstančių, galbūt 3000 atvejų. Vėliau pradės strigti, jau turint 5000 atvejų susidursim su dideliu trūkumu visko“, – pasakoja V. Kasiulevičius.
Sveikatos apsaugos ministras prognozuoti ligos plitimo nesiima.
„Tikrai labai sudėtinga įvertinti, mes tai artimiausioms savaitėm pamatysim pagal tai, kiek žmonių pateks į ligonines“, – teigia ministras Aurelijus Veryga.
Kiek palengvinti procesą galėtų vaistai bei jau kuriama vakcina, tačiau geriausiu atveju ji atsirasti turėtų kitąmet. O kol kas specialistai žmones ragina nepasiduoti baimėms, tačiau jausti atsakomybę už save ir aplinkinius ir be reikalo neiti iš namų.
