REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaišiadorių valdžios planai savo apylinkėse rezervuoti tūkstančius hektarų galimam oro uostui ar kitiems valstybės užmojams piktina vietinius gyventojus ir ūkininkus. Šie sako prarasią milijonines investicijas, o kompensacijos už žemę varganos. Meras ramina, kad kol kas tūkstančiuose valstybės planams rezervuotų hektarų tik menki apribojimai, nes nežinia, ar oro uostas čia iš viso bus, o štai susisiekimo ministras prasitaria – zona bus reikalinga jei ne oro uostui, tai kitiems planams. 

Kaišiadorių valdžios planai savo apylinkėse rezervuoti tūkstančius hektarų galimam oro uostui ar kitiems valstybės užmojams piktina vietinius gyventojus ir ūkininkus. Šie sako prarasią milijonines investicijas, o kompensacijos už žemę varganos. Meras ramina, kad kol kas tūkstančiuose valstybės planams rezervuotų hektarų tik menki apribojimai, nes nežinia, ar oro uostas čia iš viso bus, o štai susisiekimo ministras prasitaria – zona bus reikalinga jei ne oro uostui, tai kitiems planams. 

REKLAMA

Ūkininkas Jonas Juodis rodo savo dirbamas žemes Kaišiadorių rajone netoli Žaslių. Čia matoma tik dalis jų. Šeima šiose apylinkėse rūpinasi net 600 hektarų ūkiu. O štai tiesiai per jų laukus – ir suplanuotas gal būsimo oro uosto pakilimo takas.

Žmonės priešinasi užmojams šią žemę pasiūlyti galimam oro uostui, mat praras viską, kur ilgus dešimtmečius investavo ir sako tapsią bedarbiais.

REKLAMA
REKLAMA

„Turim įsigiję tam plotui ir techniką, ir grūdams, bulvių sandėliavimui saugyklas, šaldymo įrangą – tai jei čia įvyks tokios statybos, tai mums niekas nereikalinga. Tai mes liekam be investicijų ir be darbo“, – sako ūkininkas Jonas Juodis.

REKLAMA

Anksčiau Kaišiadorių rajono valdžia valstybės užmojams realizuoti buvo atriekusi milžinišką plotą – net 12 tūkstančių hektarų.

„Įėjo ir namai, ir tvartai, viskas, ir mūsų, ir kaimynas įėjo į tą teritoriją. Ko gero, pagalvojo, kur mus visus iškeldinti su visais gyvuliais, su viskuo, tai kažkiek atsitraukė. Ganyklos įeina į tą arealą, bet jei bus apsauginės zonos iki 15–25 km, tai mes nei gyvulių, nei nieko negalėsim laikyt“, – pasakoja ūkininkė Jūratė Graželienė.

Vietiniams aršiai priešinantis, valdininkų apetitas išties sumažėjo. Dabar plane jau pažymėta vos šeštadalis ankstesnės zonos:

REKLAMA
REKLAMA

„Žodžiu, čia numatyta oro uosto statyba, kuris yra rezervuojamas plotas apie du tūkstančius hektarų, čia šioje vietoje yra išimamas draustinis.“

Nors ir mažesniame areale čia yra kelios dešimtys sodybų, miškai ir net dvejos kapinaitės. O ir dirbama žemė, pasak ūkininkų, pati derlingiausia.

„Yra numatyta specializuoto komplekso, inžinerinės infrastruktūros pramonės ir sandėliavimo arealas. Jeigu žemės našumo balas yra didesnis nei respublikos vidurkis, tai tų žemės naudmenų negalima išimt ir jas reikia saugoti, o jie kažkaip kaip dėjo, tai dėjo“, – teigia ūkininkas Petras Morkūnas.

Kaišiadorių valdininkai gi tikina, kad gerokai sumažintas rezervuojamos žemės plotas stabdys verslo ir pramonės plėtrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi gyventojai nesutinka, ūkininkai nori dirbti ir jiems atrodo, kad kito nereikia. Atsisakyta tai, kad galėtų lengviau pakeisti paskirtį ir kurtis verslas“, – kalbėjo administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius.

Jei vis dėlto bus nuspręsta žemę paimti, žadama kompensacija, tačiau aiškėja, kad atlygis būtų gerokai menkesnis nei žemės rinkos vertė, o kur dar įdėtas triūsas ir investicijos.

„Jinai yra neadekvačiai atlyginama. Nes atlyginama pagal registrų duomenis, kiek ta žemė vidutiniškai kainuoja rinkoj, o šiaip žemdirbiai, gyventojai pirkdami žemę moka kelis kartus brangiau“, – sako Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas.

REKLAMA

Viešas Kaišiadorių rajono bendrojo plano svarstymas sulaukė aštrių pasisakymų ir audringų reakcijų. Žmonės piktinasi valdžia – esą ši apie vietinius negalvoja.

„Visi pliusai yra Lietuvos ekonomikai, o minusai yra vietiniams gyventojams – tai aplinka, ekologija, sveikata, viskas įvertinta kaip minusas, tai klausimas merui: ar pinigai, ar žmonių sveikata, kurie gyvena“, – pasakoja gyventojas Dainius Čiurinskas.

Meras gyventojus ramina, esą sumaištį kelti per anksti. Mat kol kas rezervuotoje zonoje numatyti labai menki apribojimai ir ūkininkams nuogąstauti kol kas nėra ko. 

„Neplanuoti toje teritorijoje vėjo jėgainių, saulės jėgainių statybos, gal ir naujų sodybų statybos, kol nėra to sprendimo konkretaus dėl tolimesnės plėtros, kad nereikėtų gailėtis“, – teigia Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus.

REKLAMA

Žmonėms dokumentuose daug neaiškumų, tad baiminasi, kad dabartinės valdžios kalbos gali prasilenkti su realybe.

„Labai dviprasmiškai parašyta, galbūt oro uostas, o galbūt ir ne. Tai tas ir neramina – nes aprašyme tai tas oro uosto arealas apibrėžtas 1800 ha, bet jei reikės, paimsim ir tuos visus 12 tūkstančių“, – kalbėjo J. Graželienė.

Juolab, kad ir pati Susisiekimo ministerija dar nežino, ar naujas oro uostas bus reikalingas. Esą jo poreikis ims aiškėti ne anksčiau kaip po dvejų ar trejų metų. Jei naujo oro uosto Lietuvai ir nereiks, tuomet Kaišiadorių pašonėje greičiausiai plėsis pramonė.

„Dėl naujo oro uosto statybos poreikio sprendimai bus 2022 metas, kai bus pilnai išnaudotos galimybės dabartinio Vilniaus oro uosto. Numatyta pagal Vyriausybės nuostatas, jei nebus ten oro uostas, tai svarstyti LEZ įsikūrimą“, – sako ministras Jeroslav Narkevič.

Gyventojai savo teises žada ginti skundais institucijoms, o jei tai nepadės, kreipsis į teismą. O štai Kaišiadorių rajono politikai bendrąjį planą planuoja patvirtinti iki vasaros.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų