REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos oro uostuose jau beveik mėnesį budi nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Jie apklausia kiekvieną Kinijoje apsilankiusį asmenį, matuoja jo kūno temperatūrą. Buvo išbandytos ir naujos saugumo priemonės – termovizoriai. Visgi kol kas šie prietaisai nepasiteisino. Sveikatos specialistai siūlo ir dar vieną naujovę – net ir gerai besijaučiantiems iš Kinijos grįžusiems žmonėms vengti kontakto su kitais ir bent dvi savaites pabūti namuose. Darbdaviams liepiama leisti jiems dirbti iš namų arba suteikti nedarbingumą.

Lietuvos oro uostuose jau beveik mėnesį budi nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Jie apklausia kiekvieną Kinijoje apsilankiusį asmenį, matuoja jo kūno temperatūrą. Buvo išbandytos ir naujos saugumo priemonės – termovizoriai. Visgi kol kas šie prietaisai nepasiteisino. Sveikatos specialistai siūlo ir dar vieną naujovę – net ir gerai besijaučiantiems iš Kinijos grįžusiems žmonėms vengti kontakto su kitais ir bent dvi savaites pabūti namuose. Darbdaviams liepiama leisti jiems dirbti iš namų arba suteikti nedarbingumą.

REKLAMA

Vilniaus oro uoste ir toliau darbuojasi nacionalinio visuomenės sveikatos specialistai. Jie pasitinka atvykstančius tautiečius ir šalies svečius. Prie atvykimo salės pirmiausia pasiklausiama ar žmogus pastaruoju metu lankėsi Kinijoje.

Na, o jei atsakymas teigiamas matuojama temperatūra ir suteikiama informacija apie pasaulyje siaučiantį koronavirusą ar imamasi saugumo priemonių ir karščiuojantis žmogus skubiai išvežamas į karantiną.

REKLAMA
REKLAMA

Iš atostogų šiltuose kraštuose sugrįžusių tautiečių klausiame ar tokių atsargumo priemonių imamasi ir Turkijoje:

„Su kaukėmis tiesiog kai kurie žmonės vaikščiojo, Azijos žmonių daugiau. Bet kažkokios papildomos informacijos nemačiau.“

REKLAMA

„Niekas nieko netikrino. Mes kartu grįžome visi. Nėra taip viskas baisu, kaip atrodo daug kam.“

Tuo metu Milane viešėję pasakoja, kad Italijoje buvo imtąsi kur kas rimtesnių priemonių nei čia Vilniuje:

„Daug efektyvesnės buvo. Ten kiekvieną patikrino keleivį. Italijoje išlipant iš lėktuvo kai atskridome temperatūrą patikrino.“

Lietuvos specialistai tikina, kad dabartinių prevencijos priemonių pakanka, tad kiekvieno atvykusio žmogaus tikrinti termometru nereikia. Visgi jau kurį laiką svarstomą skolintis ar įsigyti termovizorių, su kurio būtų galima tikrinti ištisus žmonių srautus.

REKLAMA
REKLAMA

Viena Lietuvos bendrovė pristato iš Vokietijos atsivežtą termovizinę kamerą: joje sumontuota technologija tarsi 84 tūkstančiai vienu metu veikiančių termometrų. Tiesa, matuojant 4-5 metrų atstumu, siekiant apimti oro uoste judančių žmonių srautą, buvo nustatyta apie pusės laipsnio paklaida.

„Kuo karštesnis kūnas, tuo labiau į raudonumą, baltumą spalvų spektro skalėje atvaizduojama. Galima patogumui sukalibruoti taip, kad rodytų tik 38 laipsnių temperatūros kūnus. Visų kitų tiesiog nerodytų, tam kad neblaškyti operatoriaus, kuris sėdi ir stebi“, – sako sprendimų vadovas Saulius Kalašnikovas.

Vieno tokio termovizoriaus kaina – 10 tūkstančių eurų, o Lietuvai jų reikėtų bent šešių – po du kiekvienam oro uostui. Visgi, panašu, kad bent kol kas Sveikatos ministerija jų pirkti nežada. Bendrovės siūlomas termovizorius ir skirtinga jo kalibracija buvo išbandyti ir, deja, nepasiteisino.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ji nėra labai gerai pritaikyta kai yra dideli žmonių srautai ir jų temperatūrą pagal kiekvieną žmogų matuoti. Ekspertai taip pat akcentavo, kad šiam darbui yra kiek didoka paklaida šio aparato“, – pasakoja viceministras Algirdas Šešelgis.

Visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė sako, jog Pasaulio sveikatos organizacija termovizorius įvardija tik kaip papildomą priemonę, ji nėra būtina. Visgi tinkamos technologijos paieškos vyks ir toliau.

„Labai problematiška taikyti šį metodą dėl ilgo inkubacinio ligos periodo. Visai priešingai būtų gripo atveju, toks metodas būtų geras, bet įsivaizduokite, žmogus praeis termovizorių, matys specialistų brigadą, kuri jo nestabdo ir pasijus saugus. Tokio jausmo suteikti irgi nereikėtų“, – teigia departamento direktorė Rolanda Lingienė.

REKLAMA

Šiuo metu šalyje yra stebima 80 žmonių, besilankiusių Kinijoje. Jiems kasdien skambina visuomenės sveikatos centro specialistai. Nors susirgimo atvejai nefiksuoti, jiems patariama apriboti kontaktą su žmonėmis. Darbdaviai turi sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, jei tokių sąlygų nėra, žmonės gali kreiptis dėl nedarbingumo 14-ai parų po paskutinio apsilankymo Kinijoje.

„Jau turime vieną atvejį kai žmogui yra išduotas nedarbingumas šiuo pagrindu. Jis yra visiškai sveikas, tiesiog jis turėtų pabūti namuose. Jei žmogui nebūtų galimybės būti namuose, pavyzdžiui, gyvena keliese, tuomet pagal užkrečiamų ligų įstatymą, jam yra galimybė suteikti laikiną prieglobstį“, – kalbėjo R. Lingienė.

REKLAMA

Iš viso per mėnesį šalies oro uostuose bei Klaipėdos uoste buvo konsultuoti 176 Kinijoje lankęsi asmenys, dauguma jų Lietuvos piliečiai. Sveikatos centras primena, kad ligos simptomatika turi atitikti tam tikrus kriterijus. Sunerimti vertėtų jei po 14 dienų besilankius Kinijos vietovėse, kur plinta virusas ar bendravus su, įtariama, užsikrėtusiais asmenimis pakyla temperatūra ir ją lydį bent vienas iš šių simptomų – kosulys, gerklės skausmas, apsunkintas kvėpavimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų