Vilnietė Irina neseniai išėjusi iš darbo mina Užimtumo tarnybos koridoriais, ieškodama naujų darbo galimybių. Moteris daugiau nei trisdešimt metų dirbusi prekyboje, pripažįsta, kad konkurencija darbo rinkoje didžiulė. O darbdavių keliami reikalavimai dažnai prasilenkia su realybe. Esą ieškoma vis jaunesnių darbuotojų, kurie būtų motyvuoti ir perspektyvūs, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai nurašomi.
„Labai didelė konkurencija ir labai dideli reikalavimai, galiu pasakyti. Žinote, dar žiūri į išvaizdą žmogaus, jei žmogus blogai atrodo. Man buvo pasakyta, kad per mažas ūgis, čia prekyboje. Prekyboje dabar nori, kad būtų aukštesnė, gražesnė“, – sako vilnietė Irina.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo į darbo rinką įtraukti kuo daugiau vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių. O juos įdarbinusiems darbdaviams kas mėnesį pusę metų mokėti piniginę išmoką. Vyresniems nei 45 metų asmenims išmoka siektų 50 proc. nuo darbo sutartyje nurodyto ir apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro.
Šiuo metu valstybė subsidijas suteikia už tuos įdarbinamus bedarbius, kurių amžius siekia iki 29 metų arba jie jau yra vyresni nei 50 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija amžiaus kartelę nuleisti iki 45 metų.
„Jeigu jau virš 45 metų prarandi darbą, yra tikrai nepaprastą susirasti. Tikrai daugelis darbdavių vis dar turi neigiamas nuostatas vyresnio amžiaus žmonių, vyresnių suaugusių žmonių atžvilgiu lyginant su jaunimu. Dėl to tos paskatos yra patiems darbdaviams, kad būtų paskata priimti žmones, kurie turi kompetenciją, kurie turi įdirbį“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Profesinių sąjungų konfederacija pripažįsta, kad vyresniems žmonėms susirasti darbą darosi itin sudėtinga. Tačiau ministerijos siūlyme profsąjungos įžvelgia spragų – esą kai kurie darbdaviai naują vyresnio amžiaus darbuotoją laiko tik tą laiką, kol už jį mokama išmoka.
„Kas vyksta su subsidijomis, tai labai aišku. Yra tam tikri darbdaviai, kurie piktnaudžiauja šita subsidija ir išlaiko darbuotoją tik tą laiką, kur gauna subsidiją, tada jį atleidžia, paima vėl subsidijuojamą darbuotoją ir vėl tas ratas taip eina. Absoliučiai nėra ilgalaikių perspektyvų ir ilgalaikio požiūrio į pačią darbo vietą“, – teigia konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Manau, kad joks darbdavys neatleis darbuotojo, kuris dirba ir sukuria vertę. Turint galvoje, kiek darbuotojų trūksta ir kiek jų ieško darbdaviai. Šita paskata yra tam, kad paskatint darbdavį žiūrėti ne tik į jaunus žmones, bet ir į kitas grupes, kurios turi kompetenciją. Ir galbūt pabandyt įdarbinti vyresnius, kurie galbūt atneš tą vertę“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausį iš viso šalyje buvo registruota daugiau kaip 150 tūkstančių bedarbių. Iš jų daugiau kaip pusė buvo vyresni nei 45 metų amžiaus.
Darbdavių atstovai pripažįsta, kad verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones, mat jie yra labiau motyvuoti ir pasitikintys savimi. Todėl esą valstybės teikiama parama darbdaviams paskatintų įmones samdyti vyresnio amžiaus žmones, ir juos išlaikyti darbo rinkoje.
„Žmonės kartais sako – ai, tai tiems darbdaviams reikia tik jaunų. Taip, iš tikrųjų jaunų, nes jauni žmonės visiškai kitaip žiūri į savo vietą darbo rinkoje, jie labai motyvuoti, jie supranta, kad gali susikurti gyvenimą, o ta vyresnioji karta – Dievas duos, derlius bus, žinote. Arba Duok Dieve, duonos kasdieninės. Aš nejuokauju, iš tikrųjų taip yra, nes žmonės taip galvoja“, – sako darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Taip pat įstatymo projekte numatyta paramą suteikti vyresniems nei 45 metų bedarbiams, kurie patys susikuria darbo vietą. Tokiu atveju vienkartinė kompensacija siektų beveik 19 tūkstančių eurų.
Laisvosios rinkos instituto ekspertai tikina, kad ministerijos siūlymas dviprasmiškas, mat vyresnio amžiaus žmonių užimtumo problema didžiulė, tačiau ar subsidijos padės ją išspręsti, abejojama. Esą dažniausiai valstybės subsidijomis naudojamasi siekiant pasipelnyti.
„Suteikiant subsidijas, niekas nėra garantuotas dėl priežiūros mechanizmų ir tų subsidijų taiklumo, tikslingumo užtikrinimo. Tą daryti yra labai sudėtinga, brangu ir valstybė, matyt, tikrai neturės tam skirtų lėšų. Ir čia atsiveria erdvė piktnaudžiavimui ir tų lėšų pasisavinimui neefektyviai“, – pasakoja ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Skaičiuojama, kad vyresnių nei 45 metų asmenų įdarbinimui vien šiais metais papildomai reiktų apie 3 milijonų eurų. Kiek daugiau kaip 2 milijonai eurų būtų paimta iš Europos socialinio fondo ir beveik milijonas iš valstybės biudžeto. Vyriausybė projektui pritarė, jam dar turės pritarti Seimas.
