REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje per metus penktadaliu sumažėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Policiją dalį laurų atiduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri esą sugeba geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Tiesa, prieš akis laukia dar milžiniškas darbas. Vaiko teisių specialistai bado pirštais į spragas: šeimoms padėti galinčių socialinių darbuotojų, terapeutų, psichologų trūkumą bei mažus atlyginimus.

Lietuvoje per metus penktadaliu sumažėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Policiją dalį laurų atiduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri esą sugeba geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Tiesa, prieš akis laukia dar milžiniškas darbas. Vaiko teisių specialistai bado pirštais į spragas: šeimoms padėti galinčių socialinių darbuotojų, terapeutų, psichologų trūkumą bei mažus atlyginimus.

REKLAMA

Nuo šalį sukrėtusios Matuko istorijos, kai Kaune dėl motinos ir sugyventinio kaltės mirė vaikas, praėjo jau treji metai. 2017-ųjų sausio 25-ąją du sugyventiniai žiauriai sumušė 4-metį vaiką: ne mažiau nei 135 kartus smūgiavo Matukui. Po tragiškai pasibaigusio įvykio Lietuvoje prasidėjo „Matuko“ reforma. Seimo nariai, Vyriausybė bei vaiko teises ginančios institucijos keitė Lietuvos požiūrį į vaiko teises, bandė pažaboti smurtą prieš vaikus ir padėti šeimoms, kurios patiria sunkumų.

2018-ųjų vasarą pirmieji pokyčiai įsigaliojo. Įstatymuose buvo detaliai aprašyta, kaip reikia reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus. Pradėjo dirbti šeimose problemas sprendžiančios mobilios komandos. Šiandien naujosios sistemos autoriai aiškina, kad egzistuojanti tvarka Lietuvoje vis dar skylėta. Esą specialistai ne visada gali padėti šeimoms, kurios susiduria su problemomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Suprantam atvejų vadybininkus, kad kartais jie susiduria su tuo iššūkiu, kad supranta šeimos poreikius ir juos mato, bet tiesiog neturi kur nukreipti šeimos. Kelios sritys, kurias galėčiau paminėti: vaikai, kurie serga priklausomybėmis, vaikai, kurie turi negalią ir ypatingai sudėtingą negalią. Vienas iš didesnių iššūkių – vaikai, kurie turi elgesio problemų“, – sako Šeimos ir vaiko teisių grupės vadovė Kristina Stepanova.

REKLAMA

Kiekvienai specifinei šeimos problemai reikalingas kvalifikuotas, labai konkretų išsilavinimą turintis specialistas. Pavyzdžiui, darbuotojus, gebančius padėti šeimoms, kuriose auga autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Turėtumėme permąstyti rengimą specialistų, kurie dirba su vaikais, šeimomis, kad jie galėtų atliepti paslaugų poreikį. Turėtume daugiau investuoti į psichologų ir psichoterapeutų rengimą. Aš labai tikiuosi, kad ateityje atsiras galbūt ir šeimos terapeutai, kurie galėtų dalį poreikio atliepti“, – pasakoja K. Stepanova.

REKLAMA
REKLAMA

„Atokvėpio paslaugų buvimas, kad galėtų ypatingai budintys globotojai, kurie gauna labai trauminius vaikus, krizinius vaikus, kad galėtų pasinaudoti atokvėpio paslaugomis“, – teigia ministerijos atstovė Violeta Toleikienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija grubiai skaičiuoja, kad Lietuvoje reikia bent padvigubinti visų su vaikais dirbančių specialistų.

„Mes turim išteklių apie 1000 žmonių, dar galėtumėm turėti 1000, tikriausiai, galėtumėm įveikti visas sritis, ir dar nepamirškim jų konkurencingo atlyginimo“, – kalbėjo ministerijos atstovė Violeta Toleikienė.

„Specialistų klausimas sprendžiasi per darbo užmokestį. Nemaža dalis socialinių darbuotojų, kurie baigia universitetus ir kolegijas, neateina dirbti į lauką, į tiesioginį darbą būtent dėl darbo užmokesčio. Socialinių darbuotojų atlyginimai labai skiriasi nuo savivaldybių. Vilniuje toks darbuotojas gali gauti 1000 eurų į rankas, tačiau mažesniame rajone atlyginimas gali būti perpus mažesnis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mėgina patentuoti gerai dirbančių savivaldybių praktiką ir bando ją perkelti į kitus regionus, kur vaiko teisių apsaugos reformos stringa.

„Kai yra tiek daug žmonių, yra labai sunku užtikrinti tobulą bendradarbiavimą“, – pasakoja L. Kukuraitis.

Pastabų turi ir policijos pareigūnai. Esą ministerija niekaip negali apsispręsti, kurias priemones taikyti pirmiausia: bausti ar padėti tėvams, kurie pažeidinėja vaiko teises.

„Esminė diskusija yra, ar pirma bausti ir po to auklėti, ar pirma auklėti ir po to bausti. Policija žada šitą klausimą iškelti, nes pagal šiandieninį reglamentavimą už nepriežiūrą, už tėvų pareigų nevykdymą, policija iškarto surašo protokolą ir tėvas, motina gauna baudą. O po to jau vaiko teisių apsaugos tarnyba dirba su jais. Tai gal pirma reikėtų dirbti, o po to, jeigu neišeina, tuomet reaguoti administracinėmis poveikio priemonėmis“, – teigia Policijos departamento atstovas Edvardas Šileris.

Policija mano, kad valdžia eina tinkama linkme. Mat pernai smurto artimoje aplinkoje atvejų sumažėjo penktadaliu. Tiesa, skaičiai vis dar nemaži. Praėjusiais metais policija gavo apie 30 000 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pradėti 8 000 ikiteisminių tyrimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų