REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

REKLAMA

Dėkingumo neslepia vilnietė močiutė Adelė Kalantaitė. Aštuoniasdešimt šešerių moteris, maltiečių savanorį Audrį taip pasitinka kiekvieną trečiadienį. Be labdaros organizacijos maisto produktų, kaip skundžiasi, ji vargiai išgyventų:

„Žinot, vaistų daug reikia. Dar namą ruošia renovacijai, tai atneša dar tuos mokesčius, viską.“

Pasikvietusi į namus, jau kylant laiptais, Adelė ima pasakoti esanti prieš beveik penkiasdešimt metų susideginusio Romo Kalantos giminaitė. Po to, kai sovietmečiu Romas Kalanta susidegino protestuodamas prieš sovietų valdžią, moteris esą tapusi sistemos auka – guodžiasi dėl brolio ir savo patriotizmo šiandien gyvenanti skurde. Mat po brolio istorijos nuolat buvo išvaroma iš visų darbų, galiausiai dirbo Operos ir baleto teatre, tačiau neteko darbo ir ten. Kito nesugebėjo susirasti.

REKLAMA
REKLAMA

„Ir dabar pensija, kadangi aš būčiau labai ilgai dirbusi, ir man būtų stažas, ir daugiau pensijos, o tada buvo tik tik stažas, nu gal ir trūko truputį. Ir aš, žinokit, kiek ėjau paskui bent kokių darbų… Oi sako, jauni be darbų, o jūs čia norit dabar dar darbo“, – sako A. Kalantaitė.

REKLAMA

Bet priduria, esą visa Kalantų giminė atvirai kovojo už lietuvybę. Rodydama jaunystės nuotraukas, Adelė prisimena ir pati traukusi patriotines dainas, pritarusi ir atsitiktiniams praeiviams gatvėje.

Taip likusi be darbo, ji sako ėmusi skursti. Vos užtenka maistui, o apie tai, kad butui reikia kapitalinio remonto moteris tik pasvajoja. Ir rodo, kokiomis sąlygomis tenka žiemoti.

O kur dar prakiurę kanalizacijos vamzdžiai ar kita amžinai gendanti buitinė technika. Adelė džiaugiasi kaimynės dovana – šaldytuvu. Mat jos jau seniai neveikia. Maltiečių savanoris Audris tokių močiučių kasdien aplanko apie dvidešimt. Sako jau penkiolika metų taip maistą vežiojantis, ir ne tik gelbėja produktais. Kartais pasidarbuoja ir senjorų buityje.

REKLAMA
REKLAMA

„Ten lemputę įsukti, ar tena kitką padaryti, tai gi juokų darbas. Prasminga, kito užsiėmimo neturėčiau“, – pasakoja savanoris Audris Smilgevičius.

Maltos ordino Pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas sako, kad vienišų žmonių Lietuvoje daugėja. Ir ne visiems tokios organizacijos organizacija geba padėti.

„Šiuo metu dirbame keturiasdešimtyje vietovių. Bet esame sau nusistatę tokį kiekybinį vienetą – 2 600, kuriais mes galime… prisiimti atsakomybę, ir galime jais rūpintis. Turbūt pagrindinis dalykas yra tai, kad tai finansiškai labai brangus projektas“, – kalbėjo Maltos ordino atstovas Bronius Einars.

Ir tai esą nėra tik maisto nuvežimas vienišiems žmonėms:

„Esminis faktorius, kad tuos vienišus apleistus žmones ir, žinoma, kad jie nori gerokai platesnio rato paslaugų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik patvirtina – tokių žmonių tikrai daugėja, nes ir gyvenimo trukmė ilgėja, o ir, pavyzdžiui, kai kurių vaikai ar giminės gyvena užsienyje, likimo valiai palikę artimuosius. Ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja sako, kad išeitis tėra viena – pranešti atsakingoms tarnyboms apie tokius žmones. Mat labai dažnai esą apie jų skurdų gyvenimą niekas ir nežino. O bent iš dalies esą savivaldybės jiems padėti gali.

„Jeigu mes, dar gana esam guvūs, jeigu po namus dar galim pasitvarkyti, bet reikia mums kitos pagalbos, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę, nupirkti vaistus, palydėti kažkur, padėt didesnius darbus atlikti: ar tai malkas skaldyti, ar namus rimčiau susitvarkyti. Tai yra pagalba asmens namuose, ji teikiama iki dviejų valandų per dieną. Ir iki dešimt valandų apskritai per savaitę“, – teigia ministerijos atstovė Violeta Toleikienė.

REKLAMA

Turintiems specialių poreikių pagalba teikiama visą savaitę, po dešimt valandų per parą. Tiesa, savivaldybėse jau rikiuojasi eilės prašančiųjų pagelbėti – socialiniai darbuotojai tokiems senukams ir maisto nuperka, ir namus tvarko. Tiesa, tokia paslauga kainuoja kelis eurus per mėnesį. Ir priduria valdininkai, esą ne tik valstybė ar pagalbos tarnybos turėtų rūpintis vienišais žmonėmis. Tai turi daryti pirmiausia giminės. O jeigu nėra kam pasirūpinti, belieka tik vienas kelias – senelių namai.

Valdininkai skaičiuoja – šiandien beveik pusė milijono žmonių yra vyresni nei šešiasdešimt penkerių.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų