Įvertino Lietuvos ir Ukrainos prezidentų susitikimą: keista, kad nebuvo tikslo dėl Astravo

Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Daukanto rūmuose pirmą kartą priėmė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį. Nors abi šalys kalba apie tolesnį glaudų bendradarbiavimą, o Lietuva Rytų partnerę žada ir toliau visokeriopai remti, ekspertai aiškina, kad mūsų šalis dar tik bando suprasti, kokiu keliu mėgina sukti su Rusija derėtis planuojantis naujasis Ukrainos lyderis. O po susitikimo su svečiu esą aiškiau netapo. Dalį apžvalgininkų, beje, nustebino Nausėdos pareiškimas, kad jis neturi tikslo įkalbėti Zelenskį nepirkti elektros iš nesaugios Astravo jėgainės.

Abu, dar nevisiškai apšilę kojas naujuose postuose ir abu linkę derėtis su Rusija, jeigu tai atneštų proveržį. Tokie naujųjų Lietuvos ir Ukrainos prezidentų panašumai, o trečiadienį Volodymyras Zelenskis derinti dvišalės politikos į Vilnių atvyko pirmojo oficialaus vizito. Priešpiet jį su žmona Jelena čia iškilmingai pasitinka garbės sargyba, prezidento rūmų kieme nuskamba abiejų valstybių himnai. Netrukus G. Nausėda Zelenskį pasikviečia akis į akį pasikalbėti apie tolesnį bendradarbiavimą. Iš Zelenskio lūpų lietuviams skrieja padėkos už nuolatinę diplomatinę ir finansinę pagalbą karo Donbase alinamai Ukrainai.

(9 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Ukrainos ir Lietuvos prezidentų susitikimas Lietuvoje

„Noriu padėkoti už praktinę pagalbą, kurią mums suteikia Lietuva ir jūsų piliečiai. Kalbu apie sužeistų karių reabilitaciją, socialinę pagalbą. Ačiū už nuolatinį palaikymą“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Lietuva toliau rems ir teiks paramą Ukrainos gynybos reformoms, teiks materialinę pagalbą, gydys sužeistus karius. Sutarėme plėsti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

REKLAMA

Kitaip tariant, naujieji vadovai pasiryžę tęsti pirmtakų politiką, kai Lietuva nuo pat 2014-ųjų, Rusijai užgrobus Krymo pusiasalį, buvo viena didžiausių Rytų kaimynės rėmėjų ir užtarėjų. Tiesa, Lietuvai šiuo metu irgi reikėtų politinės paramos.

Valdžia bando prašyti latvių, estų, kad šie nepirktų elektros iš nesaugia laikomos baltarusių Astravo atominės jėgainės. Tačiau trečiadienį G. Nausėda nustebino apžvalgininkus, pareiškęs, kad Zelenskio to neprašė, nors klausimą jiedu aptarė.

„Aš tikrai neturėjau tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti ar nepirkti, mūsų poziciją išdėsčiau, paaiškinau priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę.“

„Aš manyčiau, kad lyg ir prezidento uždavinys būtų tai daryti, kaip ir visos Lietuvos diplomatijos. Kai viešai pasakoma, kad tikslo tokio nebuvo. Man tai kelia šiokių tokių abejonių“, – pasakoja apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

O V. Zelenskis pažadų nedalija. Kaip, beje, nedalija ir latviai su estais.

„Aš pasakiau, kad išgirdau tą signalą ir pasakiau, kad būtinai susėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šį klausimą.“

Prezidentai pasirašė susitarimus, tačiau kiek aptakesnius. Vadovai planuoja išskirtinį dėmesį skirti politiniams ir ekonominiams, saugumo ir gynybos klausimams. Vienas didžiausių iššūkių Ukrainai dabar – artėjančios derybos su Rusija. Gruodžio 9-ąją Paryžiuje įvyks vadinamasis Normandijos ketverto susitikimas, kai Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai susės pokalbiui, skambiai vadinamam „taikos derybomis“.

REKLAMA

Tačiau Europos politikos ekspertai nuo pat pradžių taikos perspektyvų čia neįžvelgia, mat siūlymų esmė yra okupuotame Donbase, kur per penkerius metus jau žuvo 13 tūkstančių žmonių, surengti abipusius savivaldos rinkimus, o už tai regionui būtų suteiktas specialus statusas. Tačiau kritikai tikina, kad rinkimų rezultatus nuspėti labai nesudėtinga: teritoriją ir žiniasklaidą čia kontroliuoja Kremlius, tad Rusija čia vargo neturėtų, tad rinkimai savotiškai netgi įteisintų Krymo okupaciją.

„Palinkėjome sėkmės derėtis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos, ir kad nuolaidų laukiame ir iš kitos pusės. Tik tai gali būti pavadinta derybomis“, – teigia G. Nausėda.

„Ne, aš tikrai netikiu, kad Rusija yra pasirengusi nė per žingsnį nusileisti. Tai, ką tikrai bando pasiekti Rusija, yra visiška Ukrainos kapituliacija ir ji tikrai toliau to sieks. Klausimas, kiek Ukraina yra pasirengusi prieš tai atsilaikyti“, – sako M. Laurinavičius.

V. Zelenskis pareiškė ir pats nesitikintis didelių rezultatų:

„Mes nesitikime didelių pergalių, mes nesitikime, kad rytoj užbaigsime karą. Bet aš, kaip Ukrainos prezidentas, noriu aiškaus supratimo, kada ir kaip mes galėtume sustabdyti šitą karą.“

Diplomatinės kalbos – kalbomis, tačiau net ekspertai sako nieko apčiuopiamo iš susitikimo taip ir nesupratę. Dar išvakarėse Lietuvos prezidentūra aiškino norinti suprasti, koks bus Zelenskio politikos kursas, kai jis pats vienu metu ir ieško paramos Vakaruose, ir bando tartis su Kremliumi. Tačiau esą nieko naujo nepaaiškėjo.

REKLAMA

„Po susitikimo aiškiau tikrai nepasidarė. Aš labai tikiuosi, kad bent jau prezidentas kažkokius atsakymus išgirdo, bet viešai – tikrai ne“, – pasakoja M. Laurinavičius.

„Yra sunku kalbėti apie tolesnį santykių vystymą, kai yra daug neatsakytų klausimų, kokia yra Ukrainos užsienio politika ir kokie artimiausiu metu yra jos principai, nes dabar girdimos dviprasmiškos žinutės“, –teigia politologas Linas Kojala.

Lietuvoje V. Zelenskis neužsibuvo. Pasimatęs su Nausėda ir Seimo pirmininku, sudalyvavęs verslo forume ir pagerbęs laisvės kovotojų atminimą Antakalnio kapinėse, jis su žmona vakarop išskrido į Ukrainą.


Rašyti komentarą...
J
Jonas/Šliauka
2019-11-27 20:18:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Norėsim ar ne kiekviena valstybė žiūri savo interesų ir jeigu Astravo elektros energija bus žymiai pigesnė, ją anksčiau ar vėliau, norėsim ar ne, pirks šalys, kaip ir rusiškas dujas vokiečiai.
Atsakyti
0

a
atsibuskite
2019-11-27 22:34:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tas traukinys su astravu jau senai nuvažiavo ..Reikėjo kubilui rūpintis ,kol nebuvo pastatyta.Dabar papuskite Lukošenkai į gerą vietą.Kas norės ,kam reikės ,tas ir pirks ,Lietuva tik pirdalas vandenyje ...ES nieko nesakė ,Skandinavija nieko nesakė ,tai ką čia dabar strykčioti ,kaip varlėm prieš dalgį?
Atsakyti
0

X
XXL
2019-11-27 21:08:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
M.Laurinavičius energetikos srityje joks specialistas. Kol esame energetikos srity neįgalūs ( o kas prie tos idiotiškos padėties privedė, tur būt, žint) , apie galimybę elektros nepirkimą rytuose reikia pamiršti - tai gryni plepalai. Buvęs energetikos minstras Sekmokas tai patvirtino
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų