REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą. 

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą. 

REKLAMA

Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pristatoma nauja ekspozicija. Čia trijų arų plote pasodinta apie penkiasdešimt rūšių įvairių augalų – dirvos sanitarų, radioaktyvias medžiagas ar metalus kaupiančių, nuo azoto, druskų, karbonatų ar toksinų dirvą valančių. Dauguma jų – lauko ar miško augalai ar net piktžolės. O valymo procesai priklauso nuo jų šaknų sistemos dydžio ir kaip giliai jos įsiskverbia į žemę. Net ir besibadanti usnis – naudinga. Ji ne vien bitutes pražydusi vilioja, bet ir naftos angliavandenilius skaido.

„Jeigu jų nenaikinsi, dirvonuot paliksi laukus, tikrai jos labai užsiveisia, bet ji turi ilgą liemeninę šaknį. Ji gali į šiek tiek gilesnį dirvožemį įaugti ir šiek tiek iš giliau imti tas nuodingąsias medžiagas“, – sakė Botanikos sodo vyr. specialistė Vitalija Petrauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Naftą skaido kietis, ir daržininkų vis keiksnojamas varputis, nors jau kai jis išsikeroja laukuose, tai dirvonus plėšte plėšti reikia.

„Jis sudaro paklotę, daug šaknų ir jis kažkiek atlieka tuos valymo procesus“, – tikino Botanikos sodo vyr. specialistė V. Petrauskaitė.

REKLAMA

Nereikšmingos žolės įvairios, bet jos yra pakankamai naudingos, sugebančios kaupti iš dirvožemio taršalus, naftos produktus, juos paversdamos mažiau taršesniais produktais.

Alchemikų paslaptingąja vadinta rasakila, kraujažolė, katilėlis, rugiaveidė – visi jie valo stipriai druskomis užterštą dirvožemį. O azotui pakantūs – burnotis ir nekart minėta dilgėlė, lipikas.

Pasak specialistų, itin svarbūs ir augalai, ant kurių šaknų esantys mikroorganizmai skatina valytis patį dirvožemį. O tam jau nepamainomi mums pažįstami kultūriniai augalai.

REKLAMA
REKLAMA

„Daržovės, grūdinės kultūros, kurie skatina savivalos procesus, tai kaip matome ir kopūstas, ir baltoji garstyčia, saulėgrąžą kukurūzas“, – vardijo specialistė.

Beje, dirvožemį valo ir daug vaistinių augalų, tik jų, augančių pakelėse ar šalia gamyklų, kitų taršių objektų, geriau nerinkti. Taršos šaltiniai, pasak specialistų, labai įvairūs.

„Taikant kai kurias priemonės, chemines priemonės, mineralines trąšas ir kitas priemones, patenka sunkiųjų metalų. Jų patenka su pelenais, su srutomis, su nuotekų dumblu gali patekti“, – įspėjo Agroekosistemų ir dirvožemio moksloinstituto direktorius Vaclovas Bogužas.

Direktorius sako, kad problema yra ne tik užteršti dirvožemiai, jie ir labai nualinti. O norint padidinti jų našumą, tręšiama ne visada tinkamomis medžiagomis, tad atsiranda tarša – taip susidaro užburtas ratas. Todėl būtina taikyti kompleksą priemonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikėtų taikyti kompleksą priemonių ir rūpintis dirvožemio sveikata, auginti minėtus kolegų augalus, rūpintis, kad į dirvą patektų kuo daugiau organinės medžiagos, kad būtų įvairūs labai mikroorganizmai, mikorizės ryšiai kad būtų, kad tie procesai kiek įmanoma optimalūs būtų“, – vardijo V. Bogužas.

Visus augalus, iš dirvožemio siurbiančius teršalus, sunku ir išvardinti. Vieni teršalus kaupia lapuose ar stiebuose, kiti paverčia mažiau toksiškomis medžiagomis ar sugeba teršalus apdoroję išgarinti per lapus,  tačiau jų nauda neabejojama. Tik švaresnio dirvožemio rezultatams pasiekti prireikia ilgų metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų