Profesorius Bumelis: koronaviruso vakcina gali būti gaminama Lietuvoje

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Apie koronaviruso skiepus, jų kainas ir skirtumus ir apie tai, kaip Lietuvai sekasi žengti biotechnologijų išradimo ir tobulinimo keliu, naujienų portalo tv3.lt interviu su biotechnologijų farmacijos centro „Northway Biotech“ įkūrėju, prof. Vladu Algirdu Bumeliu.

Vienoje radijo laidoje esate sakęs, kad Covid-19 vakcina – „ne raketų mokslas“. Tuo įsitikinome – šios vakcinos pasaulis sulaukė per bene metus. Jūsų, kaip mokslininko, vertinimu, tai – technologijų nuopelnas, leidęs greitinti vakcinos kūrimo procesą, ar kai kurių skiepo kūrimo etapų trumpinimą pateisino neįprastos aplinkybės?

Tai abiejų veiksnių, technologijų ir greitesnių vakcinų patvirtinimo procesų, sinergija. Vakcinų kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, dažnai trunkantis 10–15 metų ir apimantis eksperimentinę, ikiklinikinę ir klinikinę fazę. Eksperimentinėje fazėje moksliniai tyrimai jau vyko, tad šios programos buvo pritaikytos naujų Covid-19 vakcinų gamybai.

Prie greitesnių tyrimų prisidėjo ir padidėjęs finansavimas, išaugęs tarptautinis mokslininkų, pramonės, sveikatos specialistų ir vyriausybių bendradarbiavimas.

Vaistų reguliacinės institucijos šiuo atveju vaistų patvirtinimo procesams skiria didelį dėmesį, todėl žymiai greičiau nei įprastai yra atliekami klinikiniai tyrimai, siekiant įrodyti vakcinos veiksmingumą. Pirmosios vakcinos atitiko visus saugumo reikalavimus, todėl buvo iškart patvirtintos.

REKLAMA

Pasaulyje šiuo metu koronaviruso vakcinų – nebe viena, jų kainos, kaip matome, skiriasi. Nuo ko priklauso Covid-19 vakcinos kaina?

Dažniausiai vaistų kainos yra nustatomos remiantis vartotojo suvokiama produkto verte, tačiau kokia yra Covid-19 vakcinų gamintojų kainų strategija – atsakyti gali tik patys gamintojai.

Verta paminėti, kad tos pačios vakcinos skirtingiems regionams yra tiekiamos skirtinga kaina.

Yra ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, „AstraZeneca“, kurios vakcina yra paremta įnaktyvuotu kito tipo virusu-nešėju, į kurį yra įterptas Covid-19 „spyglio“ baltymo genas, pandemijos metu įsipareigojo nesipelnyti iš pardavimų.

„Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos pagamintos iš viruso baltymus koduojančios informacinės RNR.

Kaip žinoma, RNR nėra stabili molekulė, todėl šios vakcinos turi būti saugomos bei transportuojamos ypač žemoje temperatūroje, o tai padidina jų kainą.

Jūsų manymu, kodėl koronaviruso vakcinas pirmiau gauna išsivysčiusios šalys, kai, atrodytų, kitose valstybėse (pavyzdžiui, Afrikos) sveikatos sistema nėra tokia išvystyta ir ta vakcina galbūt ten būtų reikalingesnė ir išgelbėtų daugiau gyvybių?

Išsivysčiusios šalys iš anksto užsakė daugumą pagrindinių vakcinų dar prieš žinant visus klinikinių tyrimų saugumo ir veiksmingumo duomenis.

Mažiau išsivysčiusios šalys neturėjo galimybių nusipirkti vakcinos, tačiau pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva COVAX renkamas finansavimas ir dar šį mėnesį planuojama išsiųsti 90 milijonų dozių vakcinų į Afrikos šalis.

Tai bus didžiausia masinė Afrikos šalių vakcinacijos kampanija. Iki šių metų galo Afrika gaus daugiau nei 600 milijonų dozių, tad situacija gerėja.

Kada galima būtų tikėtis Covid-19 vakcinos gamybos Lietuvoje – ar Lietuva turi tam galimybių?

Šiuo metu galime gaminti viruso dalis kaip vakcinų komponentus, pavyzdžiui viruso „spyglio“ baltymą. Dirbti su virusais taip pat galėtume, tačiau dėl kontaminacijos (taršos – red. past.) rizikos paraleliai dirbant su žinduolinėmis ląstelėmis turimose patalpose, to daryti negalime.

REKLAMA

Tačiau esame įsigiję sklypą Vilniaus raj., kur planuojame statyti tris fabrikus, produktų iš mikrobinių, žinduolinių ir kamieninių ląstelių gamybai, taip pat mokslo centrą ir genų terapijos kompleksą. Jame taip pat veiks ir virusologinis centras.

Pirmiausia norime pastatyti būtent genų terapijos ir virusologinį centrą, kuriame galėtumėme gaminti ir vakcinas. Toks pastatas galėtų atsirasti per 3–4 metus.

Rudenį sakėte šiam moksliniam tyrimų centrui ieškantis investuotojų užsienyje. Tuo metu iš Lietuvos valdžios institucijų atsakymo dėl paramos nesulaukėte, nors valstybė projekto finansuoti tiesiogiai neatsisakė, bet ir nepatvirtino. Visgi dabar, Vyriausybės teigimu, planuojama, kad po 10 metų biotechnologijų sektorius galėtų kurti iki bene 5 kartų didesnę BVP dalį nei dabar. Jūsų nuomone, kodėl valdžios institucijos taip elgiasi – planuoja verslo plėtrą, bet remti investicijomis delsia?

Kad pasiektumėme šį vyriausybės iškeltą gyvybės mokslų pramonės raidos uždavinį, į šalies biotechnologijų sektoriaus inovacijas valstybei reikėtų investuoti bent 200 mln. eurų, o tai, kartu su verslo investicijomis sudarytų virš 300 mln. eurų.

Manau, kad sukūrus valstybinę strateginę inovacijų programą su aiškiai nubrėžtomis perspektyviomis tematikomis, kuriose kartu dirbtų ir verslas ir mokslas, kuriant komerciškai sėkmingus produktus, šį valstybės iškeltą uždavinį galėtumėme ne tik pasiekti, tačiau ir viršyti.

Kokios apskritai yra Lietuvos biotechnologijų sektoriaus galimybės konkuruoti pasauliniu lygiu?

Lietuvos biotechnologijų sektorius yra vienas pažangiausių Rytų ir Vidurio Europoje. Universitetuose atliekami tyrimai yra aukščiausio lygio, paruošiami puikūs specialistai. Mano įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencijomis skųstis negaliu.

Drąsiai konkuruojame su kitomis mūsų veikla užsiimančiomis kompanijomis, įsikūrusiomis JAV, Kinijoje, Vokietijoje, ir dažnu atveju klientas pasirenka būtent mus dėl aukštos kompetencijos ir patirties.

REKLAMA

Ar biotechnologijų sektoriaus mokslininkų atlyginimai Lietuvoje – konkurencingi, palyginti su kitomis pasaulio šalimis?  

Atlyginimai priklauso nuo konkretaus mokslo darbuotojo pareigybės, kvalifikacijos, žinių, patirties ir kai kuriais atvejais Lietuvoje jie gali būti analogiški ar artimi tiems, kurie mokami labiau išsivysčiusių ekonomikų šalyse.

Tačiau, be abejo, didesnės dalies jaunesniųjų ir vidutinės grandies mokslininkų atlyginimai Lietuvoje yra kelis kartus mažesni nei jų kolegų JAV ar Vakarų Europoje.

Priežasčių yra daug, tačiau galėčiau paminėti konkrečios šalies pragyvenimo lygį, specialistų paklausą rinkoje ir darbo našumo skirtumus.

Jūsų paties įkurta „Northway Biotech“ mažiau nei prieš mėnesį atidarė antrinę įmonę Bostone, JAV. Atidaryme sakėte, kad tai – vienas iš žingsnių „į lyderystę“. Kokį lyderį iš įmonės tikimasi išauginti – biotechnologinių inovacijų ir mokslinių tyrimų ar inovacijų gamybos ir pardavimo?

Atidarydami naująjį padalinį Bostone sustiprinome savo pozicijas rinkoje ir priartėjome prie kontraktinių vaistų vystymo ir gamybos pasaulinių gigantų. Vien ką reiškia tai, kad pradėję savo veikla 2020 vasarą, jau turime 8 didelius kontraktus.

Bostone, kaip ir Vilniuje, atliekame taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių pagalba kuriame technologijas naujų rekombinantinių baltymų gamybai klinikiniams ir komerciniams poreikiams. Mūsų parduodama paslauga yra technologijos, o vaistų gamybos kelias apima daug etapų, pradedant genų įterpimų į ląsteles, baigiant išpilstymu į švirkštus arba buteliukus.

Pasauliniais lyderiais šioje srityje dar netapome, tačiau turime aiškią penkerių metų strategiją pagal kurią tapsime lyderiais vidutinio dydžio kontraktinių užsakomųjų tyrimų ir gamybos įmonių tarpe. Neabejoju, kad sistemingai dirbant šią strategiją įgyvendinsime, kadangi laikomės strateginės drausmės.


Rašyti komentarą...
h
hssh
2021-02-19 07:56:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskasgali but gaminama Lietuvoje, bet eurai jau sunoketi Amerikai. I kostmosa raketos gali hut leirziamos is Lietuvo, bet euru ir sitam nera.
Atsakyti
-4

W
WC
2021-02-19 08:34:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
visko gali buti. pvz. gali buti ,kad lietuvos valdziazmogiai kad nors nustos vogti...?
Atsakyti
-2

b
bdhd
2021-02-19 07:57:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lieruviska vakcina pavadinimu "Šilelis v.4"
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų