Alaus ir sidro pardavimas degalinėse: nauja valdžia neprieštarauja lobistų siūlymui?

Lobistų siūlymas į degalinių parduotuves grąžinti lengvą alkoholį tęsia savo kelią Seime. Su juo susipažinę parlamentinė frakcijos – taip pat ir valdančiųjų – tokio pasiūlymo neatmeta. Jo taip pat neatmeta ir konservatorių paskirto Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Iš valstybės institucijų siūlymui į degalines grąžinti lengvą alkoholį atvirai nepritaria tik Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas. Tuo metu liberalių pažiūrų parlamentarai, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministrė apie alkoholio grąžinimą į degalines kalba gana aptakiai.

Pasikeitė požiūris?

Dar vadovaujant ministrui Aurelijui Verygai, ministerija bene vienareikšmiškai palaikė alkoholio prekybai valdžios taikytus ribojimus, tačiau pasikeitus valdžiai, panašu, į alkoholio ribojimus žiūrima laisviau – kategoriškos pozicijos prieš alkoholio prekybą degalinėse ministerija neišsako.

„Šiuo metu yra rengiamas naujos Vyriausybės priemonių planas ir tariamasi dėl prioritetinių krypčių įgyvendinimo, todėl apie šiuo metu galiojančių ribojimų tęstinumą ar pasikeitimus pateikti konkrečią poziciją dar anksti“, – sako SAM atstovai.

Ministerijos teigimu, vertinant alkoholio grąžinimo į degalines siūlymą, reikalingos ir kitų institucijų nuomonės.

„Žinant tai, kad prekyba alkoholiu degalinėse siejama ne tik tiesiogiai su vartojimo padariniais sveikatai, bet ir eismo įvykių, sužeidimų ar mirčių keliuose klausimais, toks siūlymas turi būti tarpžinybinis ir svarstomas“, – praneša SAM.

Degalinės diskriminuojamos?

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sako, kad kreipimusi į Seimo narius dėl prekybos alkoholiu degalinėse atnaujinimo prašoma peržiūrėti ir įvertinti šiuo metu galiojančias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kurios, asociacijos teigimu, diskriminuoja degalinių parduotuves.

„Mūsų įsitikinimu, galiojantis draudimas, išskiriant degalinių parduotuves kaip atskirą ūkio subjektų grupę, pažeidžia mažmeninės prekybos lygiavertiškumo ir vienodų konkurencijos sąlygų principus, todėl skatina nesąžiningą konkurenciją ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus.

REKLAMA

Mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvės yra lygiavertės mažmeninės prekybos įmonių narės. Kaip ir kitos parduotuvės, savo veikloje jos vadovaujasi mažmeninę prekybą reglamentuojančiomis teisės aktais nustatytais reikalavimais, taisyklėmis ir licencijavimo reikalavimais.  

Vienintelis požymis, kuris skiria degalinių parduotuves nuo kitų mažmeninės prekybos įmonių yra tas, kad jos prekiauja papildoma preke – degalais“, – savo poziciją išsako Degalinių asociacijos prezidentė D. Jokšienė.

D. Jokšienės teigimu, su politinėmis jėgomis, kurioms buvo išsiųstas degalinių atstovų siūlymas, asociacija tiesiogiai susitikusi nebuvo.

Vertintų iš naujo

Viena iš partijų, į kurias buvo kreiptasi su prašymu peržiūrėti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas – Liberalų sąjūdis.

Partijos frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad svarstyti šiuo metu pateiktą degalinių asociacijos siūlymą, atsižvelgiant į visus laiko apribojimus, „neperžengiant ribų“, būtų galima, bet akivaizdu, kad degalinės be alkoholio „nenumirė“, o ir „isterijos būta per daug“.

„Galima prisiminti, kaip aš šį siūlymą vertinau, kai buvo sprendžiamas klausimas – aš balsavau už prekybos alkoholiu degalinėse draudimą.

2015 metais degalinių sąjunga sukėlė, sakyčiau, isteriją – „mes numirsime, mes žūsime, jei neprekiausime alkoholiu“. Tai man nelabai nuoširdu atrodė.

Nebuvau iš esmės prieš prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, bet su ta pozicija „numirsime ir išnyksime“ buvo perlenkta. Tad kai vyko galutinis balsavimas – aš balsavau už prekybos alkoholiu degalinėse atšaukimą“, – sako E. Gentvilas.

 

„Kad nebūtų taip, kad kokio mažo miestelio pakraštyje merdėjanti degalinė, beveik neprekiaujanti degalais, pradeda klestėti, nes leidžiama atidaryti alkoholio prekybos tašką.

Tai tada reikia numatyti procentą, kad degalų ar kitų su transportu susijusių prekių apyvarta sudarytų ne mažiau kaip, tarkime, 70 proc. – kad degalinės iškaba netaptų pretekstu prekiauti alkoholiu“, – prideda E. Gentvilas.

REKLAMA

Seimo nario teigimu, alkoholio grąžinimo į degalines klausimas Liberalų sąjūdžio frakcijoje dar nebuvo aptartas, o asmeninis E. Gentvilo balsavimas, jei toks siūlymas pasieks Seimą, priklausys nuo galutinio įstatymo pataisos projekto.

Šiuo metu dėmesys kitur

Laisvės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė taip pat teigia, kad frakcija klausimo nėra svarsčiusi, tačiau ar palaiko, ar prieštarauja tokiam siūlymui – neatskleidžia.

„Į tokį siūlymą reikėtų žiūrėti kompleksiškai – dėl visos alkoholio kontrolės ir jo ribojimų politikos – kokį jie poveikį iš tikrųjų padarė.

Mes tos analizės nei duomenų neturime, nežinome Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento (NTAKD) pozicijos, taip pat gydytojų toksikologų įžvalgų, muitinės pozicijos dėl šešėlinės ekonomikos.

Klausimas labai kompleksinis ir priimant sprendimą reikėtų atsižvelgti į visas rekomendacijas“, – paaiškina I. Pakarklytė.

 

„Sisteminių pokyčių kitose srityse kol kas nedėliojame, bet ateis laikas ir turbūt reikės peržiūrėti, kaip čia ta situacija atrodo“, – sako I. Pakarklytė.

Aptars pavasarį

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna sako, kad kol kas frakcija pozicijos šiuo klausimu neturi.

„Frakcijoje šį siūlymą svarstysime vėliau, galbūt pavasario sesijoje. Tad šiuo metu jokios informacijos pateikti negaliu, nes tiesiog jos neturiu“, – komentuoja Seimo narys.

V. Juknos teigimu, degalinių asociacijos kreipimąsi gavo visi Seimo nariai, tačiau apie tai dar nė su vienu parlamentaru V. Jukna kalbėjęs nėra.

Atsipalaiduoti dar per anksti

Visgi Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento (NTAKD) gali pasakyti tvirtai – draudimas prekiauti degalinėse, kaip ir kitos alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės, įgyvendinamos kompleksiškai bei sistemiškai, duoda apčiuopiamų rezultatų.

„Jau 2019 metais, palyginti su 2016 metais, apsinuodijimai alkoholiu sumažėjo 17 proc., alkoholinės psichozės sumažėjo  ketvirtadaliu, su alkoholio vartojimu susijusios kepenų ligos sumažėjo beveik dešimtadaliu, o  mirtys dėl apsinuodijimų alkoholiu – nuo 2016 metų sumažėjo 15 proc.

REKLAMA

Nepaisant priimtų priemonių,  alkoholio suvartojimas Lietuvoje dar yra didesnis (2019 m. – 11,1 l absoliutaus alkoholio vienam vyresniam, nei 15 metų gyventojui) nei Europos regiono vidurkis (2019 – 9,6 l absoliutaus alkoholio vienam vyresniam, nei 15 metų gyventojui)“, –  atkreipia dėmesį NTAKD.

Departamento nuomone, atsipalaiduoti dar per anksti ir kol kas būtina užtikrinti priimtų alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą, kas ir yra numatyta Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, kurią patvirtino Seimas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusio gruodžio viduryje D. Jokšienė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikė skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad asociacijos užsakymu pradėjo lobistinę veiklą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų.

Deklaracijoje asmeniu, kuriam buvo siekiama daryti įtaką įvardijama Ekonomikos ir inovacijų inisterijos ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji neigia patyrusi lobistinę įtaką, o tik gavusi laišką su lobistės pasiūlymu. Ministrė tiesiai neatsakė, kaip jį vertina.

„Šiuo metu tai nėra prioritetinis klausimas. Ministrei svarbiausias klausimas šiuo metu yra pagalba karantino suvaržytam verslui ir darbuotojams“, – portalui sakė ministrės patarėja S. Barauskienė.

Pasiteiravus Seimo nario, buvusio Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomonės, politikas sake tokio siūlymo nesuprantantis.

„Šio siūlymo tikrai nesuprantu, lygiai kaip nesupratau siūlymų kai kurių kolegų sekmadienį ilginti prekybos alkoholiu laiką.

(...) O parduotuvėse benzinu galima prekiaut? Žinot, tai „Maxima“ gali sakyti, kad ji yra diskriminuojama – kodėl ten negalima į kanistrus, pavyzdžiui, benzino pilstyti?

Degalinė vis tiek yra labai specifinė vieta – jos pirminė idėja ir nebuvo parduotuvė, tai buvo vieta įsigyti degalams, o ne kitiems „degalams“. Tai aš čia tikrai nesuprantu, kodėl jie galėtų jaustis diskriminuojami “, – mintimis apie verslo siūlymą grąžinti alkoholį į degalines dalijosi A. Veryga.

REKLAMA

Draudimas prekiauti alkoholiu Lietuvos degalinėse buvo priimtas dar 2011-aisiais, o po 4 metų pereinamojo laikotarpio, 2016-ųjų sausio 1 dieną, šalies degalinėse neliko jokio alkoholio.

Siūlymą Seimo nariams ir Ekonomikos ir inovacijų ministrei pateikusi LNPPĮA vienija penkias Lietuvos naftos produktais prekiaujančias įmones, valdančias automatinių degalinių ir degalinių su parduotuvėmis tinklus: UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Circle K Lietuva“, UAB „Neste Lietuva“, UAB „Orlen Baltics Retail“ bei UAB „Viada LT“.


Rašyti komentarą...
P
Pasigalvojam
2021-01-27 07:04:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam keisti dalykus su kuriais visi susitaikė ir matome tik naudą iš to? Manau yra šimtai geresnių būdu nuveikti kažką naudingesnio, nei leisti alkoholį degalinėje. Vaizdas toks jog stiprios ir turtingos degalinės spaudžia valdžią priimti palankius pasikeitimus prisidengdamos mažomis ir sunkiai išgyvenančiomis degalinėmis. Mano akimis žingsnis atgal. Visi žinom, kad alkoholis nėra į naudą
Atsakyti
-6

V
Vytautas
2021-01-27 06:39:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai dabar liaudis galės gert žolė traukt. O valdžia maustis kaip avis. O Gentvilas ir jo šutvė tarnauja Mg libistams. Reikia kompensuoti.
Atsakyti
-4

J
Julius
2021-01-27 06:36:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Galės liaudis gert žolia rūkyt. O valdžia muštis avinus. O Gentvilas ir jo šutvė su ta paieška Čmilytes ir tarnauja Mg libistams.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (24)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų